Apkepti ryžiai su žirneliais (mutter pulao) ir Vishu - Keralos naujieji metai

Vakar (balandžio 15 d.) buvo astrologiniai Keralos naujieji metai - Vishu. Taip pat tai yra lygiadienis bei pirmojo indiško zodiako ženklo pirmoji diena. Sanskrito kalboje Vishu reiškia "lygus". Tiesa, kalendoriniai Keralos naujieji metai buna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai taip pat yra derliaus nuėmimo laikotarpis. Bet šį kartą apie Vishu. Šiais laikais mano vyro šeimoje Vishu šventė yra supaprastinta. Svarbiausias ritualas yra Vishukkani, kas reiškia "tai ką pirmą pamatai Vishu dieną". Iš vakaro yra paruošiamas puja (maldos) kambarys ar kampelis: aplink bronzinę alyvos lempą (mūsiškė yra su Saraswati, išminties ir menų deivės, atvaizdu) yra sudedami daiktai, kurie yra laikomi sėkmę nešančiais, kaip kad ryžiai, kokoso riešutas, nauja drobelė, švento rašto knyga, gėlės, įvairūs vaisiai, t.t. Kitą rytą visi šeimos nariai atsikelia vos tekant saulei ir užmerktomis akimis eina i puja kambarį, kad pirmas metuose išvystas reginys būtų Vishukkani. O jei niekaip dėl kokių nors tai aplinkybių negali atlikti Vishukkani ritualo, tada užmerktomis akimis reikia eiti prie veidrodžio, kad pirmas pamatytas reginys būtų savo paties atvaizdas. Nesgi hinduistai tiki, kad dievas yra ir kiekviename iš mūsų.

Šią dieną šeimos vyresnysis dovanoja pinigų visiems jaunesniems šeimos nariams, taip linkima sėkmingų ir turtingų metų. O priimant dovaną, reikia klauptis ant žemės ir paliesti vyresniojo kojas - taip gaunamas palaiminimas. Na ir žinoma viskas yra apvainikuojama šeimos susibūrimu ir gausia Keralos maisto puota, kurią sudaro labai paprasti, bet be galo gardūs vegetariški valgiai. Žinoma neapsieinama be daržovių aviyal, dal'o su kokosu, sambar, papad, bananų traškučių, kokosinių ryžių, įvairiausių keptų daržovių/pupų su kokosu ir pan. Dievinu šį maistą tiek, kad tetos net spėlioja ar nebūsiu praeitame gyvenime Keraloje gyvenusi :o) Bet aš sakau, kad tai tiesiog nuostabus maistas, dėl kurio negalima neiti iš proto.

O šį kartą taip vadinamas žirnelių pulao. Kai tai bendro turi su Kerala ar apskritai pietine Indija? Ogi tai, kad tik tai tame krašte apkepti virti ryžiai yra vadinami pulao. Tad šis patiekalas labai tiks išradingesniam ryžių likučių sudorojimui. O jei ryžius virsite būtent šitam patiekalui, yra patartina leisti ryžiams atvėsti prieš juos apkepant, nes tada jie išliks puresni ir mažiau susitrins. Bet kokiu atveju, kepant šiuos ryžius maišykite labai atsargiai su medine lopetėle stengdamiesi nesutraiškyti nei ryžių, nei žirnelių.

Mutter pulao:

~2 puodelių virtų birių Basmati ryžių, atvėsintų
saujelės anakardžių riešutų, pasmulkintų
~puodelio žirnelių, šviežių arba šaldytų
mažo svogūno, pasmulkinto
2-3 česnako skiltelės, susmulkintos
mažas gabalėlis imbiero šaknies, susmulkintos

1-2 gvazdikėlių
2-3 kardamono ankščių
~2 cm cinamono lazdelės, perlaužtos į kelias dalis
1 a.š. kumino sėklų

keleto stiebelių šviežios kalendros, susmulkintos (nebūtina)
druskos pagal skonį
aliejaus/sviesto kepimui



1. Puode įkaitiname aliejaus/sviesto ir pirmiausia apkepiname česnaką ir imbierą. Karts nuo karto pamaišome ir kepame porą minučių, tačiau neleidžiame paruduoti.

2. Sudedame visus prieskonius ir pakepame vos minutėlę, kol atsiskleis aromatai.

3. Toliau sudedame svogūnus ir kepame, kol jie suminkštės ir taps permatomi.

4. Suberiame anakardžių riešutus bei žirnelius. Kepame keletą minučių, kol žirneliai šiek tiek suminkštės.

5. Suberiame ryžius bei pasūdome pagal skonį. Atsargiai išmaišome ir kepame, kol ryžiai sušils. Galiausiai pabarstome kalendra.

Skanaus!

Keptos bulvės su žirneliais (Aloo mutter) ir dabba/tiffin - pietūs ofise

Ką ofisuose pietums valgo indai? Daugelis užsisako taip vadinamus dabba arba tiffin pietus. Pažodžiui dabba reiškia dėžutė, tad kitaip tariant "pietūs dėžutėje". Tiffin - senamadiškas žodis reiškiantis "lengvi pietūs/popiečio užkandėlė", bet Indijoje taip pat paprastai reiškia tą kelių aukštų metalinę/aliumininę dėžutę, kurioje yra atnešami pietūs. Kas tuos pietus organizuoja? Neretai tiesiog namų šeimininkės pasamdžiusios keletą virėjų bei išnešiotųjų (dabbawala). Už labai prieinamą kainą kasdien tuo pačiu metu jums bus pristatyta dabba, kurios viename aukšte bus koks nors daržovių patiekalas, kitame -dal'as (lęšiai) arba vienokios ar kitokios pupos, trečiajame - chapati (indiška duonelė) ir paskutiniame - ryžiai. Galima užsisakyti ir nevegetariškus pietus, bet saugumo sumetimais daugelis pasirenka vegetarinį variantą. Tiesa, dar kats nuo karto galite rasti kokį skanėstą-siurprizą, ypatingai švenčių laikotarpiu. Maistas bus šviežias, ką tik pagamintas, dar šiltas ir paprastai skanus. Tos pačios dienos vakare tas pats dabbawala ateis surinki tuščių dėžučių. Pasirodo, kad toks servisas buvo sugalvotas Indijoje dirbusių kolonistų britų, kurie nenorėdami valgyti vietinės virtuvės maisto, užsisakydavo jų pačių namuose pagamintų pietų pristatymą į ofisus (šis faktas nėra patikrintas).

Esu ir aš išbandžiusi tokius pietus, tačiau iškilo pora problemėlių. Visų pirma, maisto man buvo žiauriai per daug, ypač ryžių ir chapati, kuriais matomai reikia užsikimšti skrandį, kad jis iki vakaro negurgztų :o) Išmesti sąžinė neleidžia, o nuo tokio kiekio ir nuo gausiai vartojamų riebalų gaminime, greitai plečiasi liemens apimtys... O riebalų negailima, kaip sviesto kokiam prancūziškame restorane, bent jau kaip aš įsivaizduoju :o) Tad teko mums atsisakyti šio varianto ir stengiames kasdien neštis pačių pasigamintus pietus. O kodėl daugelis indų to nedaro? O todėl, kad daugelis jų yra tokie palepę, kad pašildyto vakarykščio maisto nevalgo. Na žinoma, kad ką tik pagamintas maistas visada yra skaniau, bet ne visada yra tam sąlygos. Kaip žinia dar iki mūsų kartos Indijos didmiesčiuose (ir tik ateityje kaimuose) dribanti moteris buvo retas reiškinys. Anksti kėlusios namų šeimininkės pagamindavo šviežius pietus vyrui ir vaikams. Todėl dar ir šiais laikais taip užaugusiai kartai vakarykštis maistas yra kategoriškas "no-no".

Tai va, gaminam nemažai ir tame tarpe paprastų, bet gardžių valgių, tik laiko rašymui vis pritrūksta. Vienas tokių basic, tačiau mėgstamų patiekalų yra aloo mutter (bulvės su žirneliais). Gana švelnus, vėlgi daug prieskonių nereikalaujantis receptas su vos jaučiamu saldumu nuo žirnelių ir atsveriančia rūgštele nuo natūralaus jogurto. Žirneliais tiks ir šaldyti, kai nėra šviežių.


Aloo mutter:

4 vidutinių virtų bulvių, supjaustytų kubeliais
2 saujų žirnelių
2-3 pomidorų

1/2 a.š. maltos ciberžolės
1/2-1 a.š. maltų raudonųjų aitriųjų pipirų
1 a.š. maltos garam masalos

3-4 v.š. natūralaus jogurto
druskos pagal skonį
ghee/aliejaus kepimui



1. Puode užviriname vandens, įpjaunama pomidorų odelę ir sumetame pomidorus į verdantį vandenį. Po minutėlės išgraibome ir paliekame atvėsti. Pomidorams atvėsus, nulupame odelę ir supjaustome kubeliais.

2. Tuo tarpu, įkaitiname šiek tiek ghee/aliejaus gilioje keptuvėje/puode ir ant vidutinės liepsnos apkepiname supjaustytas virtas bulves kol jos švelniai apskrus. Atidedame bulves į šalį.

3. Įkaitiname likusią dalį ghee/aliejaus ir suberiame maltus cibežolę, raudonuosius aitriuosius pipirus bei garam masalą. Išmaišome ir sudedame pomidorus. Leidžiame pakepti, kol pomidorai suminkštės ir išsiskirs jų sultys. Suberiame žirnelius ir dar pakepame porą minučių, kol žirneliai suminkštės.

4. Jogurtą švelniai paplakame ir įmaišome į pomidorus su žirneliais. Sudedame keptas bulvės, įberiame druskos pagal skonį, atsargiai išmaišome, kad bulvės pilnai pasidengtų padažu ir po poros minučių nukaičiame puodą. Patiekiame šiltą.

Skanaus!

P.S.: Vietoj jogurto galima įpilti maždaug 1/4 puodelio pieno beveik pačioje gaminimo pabaigoje. Gausis kremiškesnis ir šiek tiek saldesnis padažas.

Įdaryti kepti pomidorai (pagal Julia Child)

Jūratė nevirsta Julie, tai paskutinis receptas iš mūsų Julie & Julia filmo įkvėptos vakarienės :o) Paprastai išrenku vieną-du gamintus patiekalus blogui, bet šie receptai buvo super, buvo taip skanu, kad negaliu nepasidalinti. Tiesa, ir šokoladiniai putėsiai buvo nerealūs, tačiau jiems yra naudojami žali kiaušiniai, tad nusprendžiau, kad nelabai verta apie juos rašyti. Turbūt negaminsit, ar ne taip? Taigi, apie Tomates à la Provençale. Ypatingai greitai ir lengvai pagaminami įdaryti pomidorai, kuriuos galima patiekti ir šiltus prie pagrindinio mėsos/žuvies patiekalo, ir atvėsusius, kaip užkandėlę. Iš esmės galima naudoti bet kuriuos šviežius žalumynus, ką turėsite po ranka, o aš gaminau su čiobreliais ir petražolėm, nors bazilikas būtų taip pat labai tikęs su pomidorais ir česnakais. Beje, šiek tiek pastovėję, susimaišius ir susigėrus visiems skoniams, jie tapo dar skanesni.

Reikės (8 nedideliems pomidorams):
poros laiškinių svogūnų
saujelės petražolių
keleto šakelių šviežio prieskoninio čiobrelio
kokių 3 - 4 česnako skiltelių
~1/2 puodelio maltų džiūvesėlių
druskos ir maltų pipirų
alyvuogių aliejaus

1. Pradedam kaitinti orkaitę iki 200 C.

2. Pomidorus perpjaunam pusiau, su šaukštu atsargiai išimam sėklas, pabarstom druska ir pipirais. Beje, ne sezono metu galite pabarstyti šiek tiek smulkaus cukraus.

3. Laiškinius svogūnus, petražoles bei česnakus susmulkinam ir sumaišom su čiobrelio lapeliais, maltais džiūvesėliais ir alyvuogių aliejumi. Aliejaus pilkite tiek, kad viskas gražiai susimaišytų.

4. Dedam po šaukštą įdaro ant kiekvienos pomidoro puselės ir pašaunam į orkaitę apie 20 minučių arba kol viršus pradės švelniai ruduoti, tačiau pomidorai dar vis išlaikys formą.

Skanaus!

Karamelizuoti svogūnai ir svieste apkepinti grybai (pagal Julia Child)

Paprasčiau nebūna, bet Dieviškai gardu! Mano namiškiai žino, kad aš apskritai nelabai mėgstu sviestą, t.y. tepu, bet turi būti laaaaabai plonai, kad beveik jo ir nesijaustų. Todėl visada šiek tiek skeptiškai žiūrėjau į tuos pasakymus, kad patiekalas gardus dėl papildomo SVIESTO kiekio. Bet "now I'm a believer!" Na kasdien taip nesielgčiau, bet ypatingai progai dėjau sviestą į keptuvę Julia/Julie stiliumi :o)

Taigi, prie jautienos troškinio vyno padaže bei kitokių mėsos troškinių labai tinka šie paprastučiai grybai bei svogūnai. Svogūnai šiek tiek saldūs su karameliniu padažu, o grybai gardžiai apskrudę iš išorės, tačiau dar vis sultingi viduje. Galima pagardinti ir įvairiomis žolelėmis, bet kadangi kiti patiekalai jau buvo gausiai gardinti čiobreliais, petražolėmis ir česnaku, gaminau paprastą variantą. Tiesiog vien pabarstyti su pipirais bei druska jie buvo nuostabūs.




250 g šalot tipo ar kitokių mažų svogūnų
didelio šaukšto sviesto
1 a.š. rudojo cukraus
maltų juodųjų pipirų
druskos pagal skonį
~1/2 puodelio vandens (arba sultinio)

1. Pirmiausia teks svogūniukus nulupti. Jei nesilupa lengvai, galima juo vos minutėlei sumesti į verdantį vandenį ir tada perskalauti po šaltu vandeniu. Tai padarius, nupjauname svogūnų galiukus ir jie lengvai nusilups. Yra terlionės, bet pažadu, kad verta :o)

2. Ant labai karštos ugnies įkaitiname puode sviestą ir apkepiname svogūnus kol jie pradės gražiai ruduoti. Kad gražiai ruduotų, svarbu nepridėti per daug svogūnų, kad būtų tik vienas jų sluoksnis. Jei puodas nėra pakankamai didelis, kepinkite dalimis.

3. Kai jau visi svogūniukai gražiai apkepinti, sudedame juos visus į puodą, supilame rudąjį cukrų, šiek tiek druskos bei pipirų, gerai išmaišome ir įpilame šiek tiek vandens, kad pusiau apsemtų. Uždengiame puodą, primažiname liepsną ir verdame 15-20 minučių arba kol svogūniukai suminkštės. Virimo laikas priklausys nuo svogūnų dydžio bei rūšies.

4. Galiausiai atidengiame puodą, vėl padidiname liepsną ir paverdame, kol nuvirs vanduo ir padažas taps norimo tirštumo. Pabaigoje galima, tačiau nebūtina, įmesti dar gabalėlį sviesto.

Bei dar paprastesni grybukai tiesiog apkepinti svieste. Sviesto dėkite, kiek sąžinė leidžia... Galimas sveikesnis variantas su sviestu ir alyvuogių aliejumi 2:1 santykiu, arba vien tik alyvuogių aliejumi, tačiau šį kartą jokių kompromisų! Svarbiausios paprastos taisyklės garantuojančios sėkmę, kaip jau visi išmokome iš filmo, yra: grybai turi būti visiškai sausi, sviestas labai karštas, kepame po vieną sluoksnį grybų. Ir svarbiausia -- būkite kantrūs.




200 g grybų
~2 v.š. sviesto
maltų juodųjų pipirų ir druskos

1. Grybukus nuplauname, nusausiname su popieriniu rankšluoščiu ir supjaustome riekelėmis.

2. Keptuvėje ant labai karštos liepsnos įkaitiname sviestą. Kai jis nustos putoti ir bus vos ne svilančiai karštas, sudedame vieną sluoksnį grybukų. Vis pamaišom ir kepam geras 4-5 minutes. Grybai sugers beveik visą sviestą, gali atrodyti, kad reikia arba įdėti daugiau sviesto arba primažinti liepsną, tačiau būkite kantrūs. Neilgtrukus, iš grybukų pradės skirtis skystis ir jie pradės gražiai ruduoti.

3. Kai grybai jau pakankamai parudavę, nukaičiame keptuvę ir pagardinam maltais juodaisiais pipirais bei druska. Galima, tačiau nebūtina, mestelėti keletą čiobrelio lapelių ar laiškinio česnako.

Bon appétit!

Gruzdintų Mung lęšių užkandėlė

Kuo mane labiausiai žavi indų virtuvė - tai savo įvairove bei išradingumu. Ne tiktai patiekalai, ingredientai, prieskoniai, gaminimo būdai bei valgymo tradicijos absoliučiai skiriasi nuo šalies rytų-vakarų iki šiaurės-pietų, bet ir kiekviena pupelė, kruopelė, kiekvienas žirnelis gali būti panaudojamas n būdų. Kad ir paimkime tą patį Mung lęšį (perskelta spindulinė pupuolė), iš kurio pagaminamas ir pagrindinis bei daugeliui kasdieninis patiekalas (dal), ir sriubos, užkandėlės ir dar įvairiausi saldumynai. Taip pat, bent jau mano nuomone, indai be galo mėgsta užkandžiauti, tad įvairiausių, dažniau sūrių ar aitrių, nei saldžių, užkandėlių čia tikrai apstu. Ar tai greitai sukramsnojama kokia šviežiai gruzdinta aromatinga samosa, įvairūs chaat (gatviniai užkandžiai), kaip kad pani puri, pakeliui iš darbo, ar tai prie gėrimų pateikiami įvaaaaairiausi mišinukai bei gruzdinti dalykėliai... Pastarieji yra vadinami farsan arba namkin (sūrus hindi klb.).

Nors aš paprastai namie tų namkin nelaikau -- gal kad nesusigundyčiau ;o) -- tačiau kai turime svečių, vis tenka ką nors tokio įsigyti. Pradžioje visada tik pirkdavau gatavus -- šviežiai pagamintus ar fabrikinius -- o vėliau ir pati dažniau pradėjau juos pagaminti. Viskas čia pasirodo yra labai paprasta, o kai namie pagaminta, tai bent žinau, koks aliejus/riebalai buvo naudotas ir pasirenku savo mėgstamus prieskonius. Yra tokia maža problemėlė pavadinimu "juodoji druska" (kala namak), kuri atvirai pasakius, man atsiduoda supuvusiais kiaušiniais.... O indai taip gausiai ją visur dalina :o) Vienu žodžiu, pristatau vieną paprasčiausių namkin su geltonaisiais lęšiais. Man jie patinka tiesiog su mažulyčių žiupsneliu druskos, bet galima gardinti ir juodaisiais pipirais, ir maltais čili pipirais, ir kuo tik norisi.

Reikės tiktai:
Mung lęšių, gerai išmirkytų vandenyje bent 4 valandas (kuo ilgiau, tuo geriau)
aliejaus/ghee gruzdinimui
druskos/pipirų/t.t.

1. Nupilame vandenį nuo išmirkytų lęšių, perskalaujame ir nusausiname ant popierinio rankšluoščio, kad nevarvėtų vanduo į karštą aliejų.

2. Primygtinai patariu naudoti kiaurasamtį gruzdinimui, nes kitaip bus labai sudėtinga tuos lęšiukus išgraibyti paskutinių nesudeginus. Puode, į kurį telpa kiaurasamtis, įkaitiname aliejaus, tik tiek, kad apsemtų lęšius. Į aliejų galima įdėti šiek tiek ghee. Patikriname ar aliejus yra pakankamai karštas, pvz. įkišdami medinį šaukštą ir pažiūrėdami, ar smarkiai suburbuliuoja.

3. Į kiaurasamtį dedame sluoksnį lęšių, nepadauginam, kad tolygiai apkeptų, ir dedame į įkaitintą aliejų. Karts nuo karto pamaišome lęšius su mediniu šaukštu ir palaukiame kol jie įgis gelsvai rusvą spalvą. Tai užtruks keletą minučių, neskubėkit ištaukti. Aš kepdama pirmą partiją, keletą kartų pabandau po kelis lęšiukus, kad žinočiau, kada traukti lauk - jie turi būti traškūs. Jei per anksti ar per vėlai išimsit, jie bus kietoki.

4. Indelį ar lėkštę gausiai išklojame popieriniu rankšluoščiu ir ant jo dedame nuvarvintus iškepusius lęšius. Pabarstome druskos ir Co. bei palaukiame kol atvės.

Mung/moong lęšiai - perskelta spindulinė pupuolė

Baklažano suktinukai su feta ir saulėje džiovintais pomidorais

Apskritai man baklažanai yra skanūs skirtinguose pavidaluose ir įvairiausio paruošimo, net ir paties paprasčiausio. Aš vis sakau, kad jei visos daržovės būtų tokios skanios, kaip baklažanai, ir aš galėčiau atsisakyti mėsos... Šie suktinukai yra šiek tiek iš šakar makar serijos, bet buvo migom išgraibstyti ir visų pripažinti absoliučiu gėriu -- atpildas už ilgą terliojimasį ;o) Su įdaru galima lengvai improvizuoti pagal skonį ir beribę fantaziją. Aš gaminau įdarą šiek tiek iš akies, tiesiog ragaudama ir maišydama, bet kiekiai buvo maždaug tokie...

Reikės:

2 vidutinio dydžio baklažanų, supjaustytų plonomis riekelėmis išilgai
mažo gabalėlio šviežios fetos
~4 v.š. švelnios kreminės varškės arba šviežios rikotos arba tepamo sūrio (cream cheese)
~2 v.š. grietinės
4 saulėje džiovintų pomidorų, nusausinti aliejų ir susmulkinti
4 česnako skiltelių, susmulkintų
1 laiškinio svogūno, susmulkinto
2 v.š. laimo/citrinos sulčių
alyvuogių aliejaus
druskos
šiek tiek skysto medaus ir sezamo sėklų (nebūtina)

1. Baklažanų riekeles apibarstome druska ir leidžiame pastovėti apie 10-15 minučių, o tada nuplauname ir nusausiname su popieriniu rankšluoščiu.

2. Keptuvėje įkaitiname aliejaus ir ant karštos ugnies apkepame abi riekelių puses, kol jos gražiai paruduos. Sudedame riekeles ant popierinio rankšluoščio, kad sugertų aliejų ir palaukiam, kol atvės.

3. Sumaišome kreminę varškę/rikota/cream cheese, grietinę ir fetos sūrį, kol gausime vientisą masę. Sudedame susmulkintus česnaką, saulėje džiovintus pomidorus bei laiškinius svogūnus, įspaudžiame šiek tiek laimo/citrinos sulčių ir gerai sumaišome. Paragaujam ir jei reikia, įberiame druskos.

4. Tepame po maždaug šaukštelį įdaro ant baklažano reikelės, suvyniojame ir rikiuojame ant serviravimo lėkštės.

5. Galima viršų aplaistyti su šiek tiek skysto medaus ir pabarstyti sezamo sėklomis ARBA papuošti žalumynais. Skaniausia, jei patieksite kambario temperatūros, tad išimkite iš šaldytuvo šiek tiek anksčiau.

Skanaus!

Ryžiai su šafranu - Vakarienė Bengalijos tema

Kaip šiaurinėje Indijoje nepasisotinama be įvairių duonelių, rytinėje ir pietinėje jos dalyse neapsieinama be ryžių. Jei teko paviešėti Indijoje, turėjot pastebėti, kad valgant yra mėgstama vienu metu į lėkštę prisikrauti po truputį, bet daugybę įvairiausių patiekalų. Dėl to "po truputį" neapsigaukite, nes tradiciškai einama bent vieną kartą pakartoti, na o jei norite labai pamaloninti šeimininkę, grįžkite prie vaišių stalo ir trečiąjį kartą. Geros vaišės skaitosi, kai bus bent keletas daržovių/pupų/lęšių patiekalų, ryžiai bei duonelė, bent du pasirinkimai iš vištienos, avienos ar žuvies, ir labai gerai jei vienas jų yra su daug padažo, o kitas sausai pakeptas. Dar nepamirškime jogurto ir ko nors traškaus (pvz. aliejuje gruzdintu "paapad"), o pabaigai - kas nors saldaus. Į smulkmenas kol kas nesigilinsim, nes žinoma yra skirtumų tarp valstijų ir progų, bet apibendrinant taip atrodytų tipiškos vaišės.

O Vakarų Bengalijoje, kuri yra šios savaitės tema, viskas yra kitaip. Tai viena iš keleto valstijų, kur yra mėgstama valgyti po vieną patiekalą, žinoma, su ryžiais. Būtų gana artima mums, tik jei ne viena smulkmenėlė - tų patiekalų gali būti žiauriai daug =) Šiuolaikinės kartos neaplenkė globalizacijos įtaka, bet tradicinės vaišės atrodytų maždaug taip: maistas yra patiekiamas sėdint ant grindų, ant kurių kiekvienam yra patiestas atskiras kilimukas sėdėjimui, o prieš jį padėta didelė metalinė lėkštė, aplink kurią sudėta daug mažų indelių su skirtingais valgiais. Skirtingi patiekalai nėra kraunami į lėkštę vienu metu, o valgomi paeiliui ir valgoma yra rankomis. Ryžiai yra labai svarbi valgio dalis ir yra pastoviai dalinami. Pradžioje yra atskiriama maža dalis ryžių, kurie sumaišomi su šiek tiek ghee, laimo sulčių bei druskos ir suvalgomi. Toliau yra valgoma kas nors kartaus (pvz, karela (hindi), bitter gourd (angl.), turbūt būtų koks kartusis moliūgas/agurotis lietuviškai...) Tada valgomi ryžiai su dal'u (lęšių troškiniu) bei keptomis daržovėmis (baklažanais, bulvėmis, moliūgu ir t.t.). Toliau pereinama prie kokio nors daržovių troškinio, po kurio seka žuvis. Jei valgoma poros rūšių žuvis, pirmiau patiekiama lengvesnė žuvis, o po jos - riebesnė. Žinoma, visa tai valgoma su ryžiais. Toliau seka mėsiškas patiekalas ir galiausiai įvairūs chutney bei marinuotos daržovės. Štai tokia puota yra pabaigiama saldumynais: ryžiais saldžiame piene arba saldžiu jogurtu, sandesh ir pan. Neblogai?

Dabar akivaizdu, kodėl rašiau, kad mūsų vakarienė buvo laaaaabai kukli, bet bent ryžių prie žuvies troškinio ir keptų baklažanų išvirėm =) Gana paprastučiai, bet labai tiko prie žuvies troškinio, kurio nepagailėdami pylėm ant jų. Žirneliai pridavė šviežumo, o kepti svogūnai - šiek tiek saldumo.

Ryžiai su šafranu:

2 puodelių virtų ryžių
1 vidutinio mėlynojo svogūno, susmulkinto
1 puodelio šviežių/šaldytų žirnelių
mažo žiupsnelio šafrano, išmirkyto šaukšte šilto pieno
druskos pagal skonį
ghee/aliejaus kepimui

1. Įkaitiname šiek tiek ghee arba aliejaus gilioje keptuvėje/wok ir apkepiname svogūnus, kol jie taps permatomi ir suminkštės. Svarbu svogūnų nesudeginti. Jei pradėtų ruduoti, primažinkite liepsną. Tai truks apie 5-8 minutes.

2. Tada suberiame virtus ryžius ir kepame pamaišydami dar geras 5 minutes. Jei ryžiai pradėtų svilti prie dugno, galite įdėti dar šiek tiek ghee.

3. Suberiame žirnelius ir kepame apie 7 minutes vis pamaišydami, tačiau pasistengdami nesutrinti žirnelių.

4. Galiausiai, supilame šafraną su pienu, pasūdome pagal skonį ir gerai išmaišome.

Skanaus!

Kepti baklažanai - Vakarienė Bengalijos tema

Prie žuvies troškinio su garstyčiomis, gerai derėjo paprasti kepti baklažanai. Visi Lietuvos blogeriai paskutiniu metu, atrodo, gamino vien baklažanus, bet ir aš dar savo trigrašį įkišiu :o) Paprasčiau nebūna, bet taip gardu - apskrudę iš išorės, bet minkšti ir sultingi viduje, vos salstelėję, puikiai tinka prie indiškos vakarienės. Šiam patiekalui yra svarbu nesupjaustyti baklažano per plonomis riekutėmis, kad jis viduje vis dar išliktų sultingas. Taip pat, šiuo metu, kai nėra pats pats baklažanų sezonas, mes pabarstome šiek tiek cukraus, kuris labai pagerina jo skonį. Bet to kepant, cukrus šiek tiek karamelizuojasi išorėje. Tačiau svarbu nepridėti per daug cukraus, nes tada riekutės per greitai paruduos iš išorės, o vidus dar nebus minkštutėlis.

Reikės tiktai:

1 vidutinio baklažano, supjaustyto ~3 cm storumo riekelėmis arba juostelėmis
~1/2 a.š. maltos ciberžolės
nubrauktas 1 a.š. smulkaus cukraus
druskos pagal skonį
aliejaus kepimui

1. Baklažano riekutes gerai įtriname malta ciberžole, cukrumi ir druska ir leidžiame pastovėti apie 20 minučių.

2. Keptuvėje įkaitiname aliejaus ir ant karštos ugnies apkepame baklažano riekutes iš abiejų pusių, kol jos švelniai paruduos ir apskrus iš išorės (maždaug apie 5 minutes vienai pusei, bet patikrinkite, ar nedega). Tradiciškai čia yra aliejaus naudojama nepagailint, kokie geri 3 šaukštai, na o mes kiekį šieeeek tiek pamažinom :o) Aliejus gali šiek tiek taškytis, tad čia praverčia keptuvė su dangčiu. Jei turėtumėt po ranka, galite naudoti garstyčių aliejų, tačiau tai nėra būtina.

3. Lėkštę išklojame keliais sluoksniais popierinių servetėlių ir sudedame ant jų baklažanų riekeles. Palaukiame, kol susigers aliejus, apverčiame ir palaukiame dar kelias minutes.

Skanaus!

Geltonųjų lęšių ir pomidorų troškinys - "Tamatar moong dal"

Įvairiausi lęšiai Indijoje yra valgomi bent kartą per dieną, jei ne ir pietums, ir vakarienei. O valgo ar tai vien su ryžiais/indiškomis duonelėmis, ar kaip garnyrą su mėsišku patiekalu, ar kaip sriubą, nes - 3 x S [sotu, skanu ir sveika :o)]. Ir aš mėgstu įvairiausius lęšių patiekalus, jie man yra "comfort food", kuris neapsunkina ir suteikia jėgų pabaigti dieną Mumbajaus pašėlusiu ritmu. Šį kartą gaminau geltuosius/Mung lęšius su pomidorais - tai mūsų šeimoje šiek tiek adaptuotas Maharaštros patiekalas. Originaliame recepte patiekiama su šviežiomis kalendromis, o man labai skanu su skrudintomis garstyčių sėklomis bei kvapiosios murėjos lapeliais. Na o jūs spręskite patys :o)


Reikės:

100 g geltonųjų mung lęšių
300 g pomidorų

1 nepilno a.š. juodųjų garstyčių sėklų
8-10 kvapiosios murėjos lapelių
aliejaus/ghee kepimui
druskos pagal skonį

Šviežiai masalai:
1 didelio svogūno
4 didelių česnako skiltelių
~2 cm imbiero gabalėlio
1-2 džiovintų raudonųjų čili pipirų, išmirkytų vandenyje (arba maltų čili pipirų)
~5 cm cinamono lazdelės (arba malto cinamono)

Gaminam:

1. Lęšius praskalaujam, sudedam į puodą, užpilam vandeniu maždaug per pusę piršto ir verdame apie 30-40 minučių, arba kol jie visai suminkštės. Karts nuo karto nugraibome susidariusią putelę ir pamaišome, kad lęšiai neprisviltų prie dugno. Jei reikia, įpilame dar vandens, tačiau išvirę lęšiai neturėtų būti vandeningi.

2. Tuo tarpu, įpjauname pomidorų odeles ir sudedame juos į verdantį vandenį. Paverdame apie 6-8 minutes arba kol pomidorai suminkštės. Atvėsiname, nulupame odeles ir sutriname pomidorus su bulvių trintuve paliekant šiek tiek nedidelių gabalėlių.

3. Nuluptą svogūną supjaustome į 8 dalis ir dedame į blenderį. Taip pat sudedame nuluptas česnako skilteles, nuluptą ir stambiai supjaustytą imbierą, išmirkytus raudonuosius čili pipirus, bei cinamoną. Gerai sumalame, kol gausime vientisą kvapnią masalą.


4. Kai lęšiai išvirs, puode įkaitiname šaukštelį aliejaus/ghee ir porą minučių apkepiname šviežią masalą. Pirmiausia pasklis nuostabus česnako aromatas, vėliau pasijaus imbieras ir galiausiai - saldus svogūnų ir cinamono kvapas... Mmmmmmmmm...

5. Per ilgai neužsisvajojame ir supilame pomidorų tyrelę, išmaišome, palaukiame kol užvirs ir pasūdome.

6. Galiausiai sudedame išvirtus lęšius, pamaišome, uždengiame puodą ir verdame apie 10 minučių primažinę liepsną. Kartelį patikrinkite, ar netrūksta skysčio ir jei reikia įpilkite šiek tiek vandens. O jei pomidorai buvo labai vandeningi, galite pavirti atidengtame puode, kol gausite norimą konsistenciją.

7. Mažoje keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus/ghee ir suberiame garstyčių sėklas. Kai jos pradės spragsėti, sudedame kvapiosios murėjos lapelius ir apkepinę vos minutėlę supilame į puodą su lęšiais. Išmaišome ir nukaičiame puodą. Arba vietoj viso to, prieš pat pateikiant, pagardinkite kapotomis šviežiomis kalendromis.

Labai tinka su ryžiais.

Skanaus!

Pikantiška skrudintų kvietinių dribsnių užkandėlė - "Chivda"

"Chivda" praktiškai reiškia mišinys. Pas mus sako, kad jis tradiciškai yra kilęs iš Maharaštros ir paplitęs po Indiją įvairiausiais vardais. Nei vienoje Maharaštros šventėje, o jų yra tikrai nemažai, neapsieinama be chivda. Taip pat yra mėgstama šį mišinuką kramsnoti praalkus tarp valgių ar kaip užkandėlę prie gėrimų - tiesiog arbatėlės ar ko stipresnio. Yra galybė jo variantų - su kukurūzų dribsniais, pūstais ryžiais, suplotais ryžiais, bulvių traškučiais, lęšiais - bei pagardintų įvairiausiais prieskoniais, riešutais, džiovintoms uogos ar vaisių gabalėliais ir t.t. Tad galima pasigaminti skirtingo skonio pagal progą ir paskirtį. Atvėsintą mišinuką galima keletą mėnesių laikyti sandariame indelyje.

Šiandien pagaminau chivda variantą su kvietiniais dribsniais, tačiau galima naudoti ir kukurūzų ar ryžių dribsnius. Tiesą pasakius, daugelis mėgsta su būtent plonesniais kukurūzų dribsniais. Paprastai šis variantas būna su razinomis, tačiau aš jų nemėgstu... Kuo dar galima pagardinti: apkepintais šviežio kokoso riešuto gabalėliais, džiovintom bruknėm ar kitomis uogomis/vaisių gabalėliais, įvairiausioms sėklomis (moliūgo, saulėgrąžų, sezamų ir pan.).


Reikės:

1 puodelio kvietinių/kukurūzų dribsnių
1 a.š. juodųjų garstyčių sėklų
6-8 kvapiosios murėjos lapelių
1/4 puodelio žemės riešutų
1/4 puodelio anakardžių riešutų
1/4 a.š. maltos ciberžolės
1/2 a.š. maltų raudonųjų čili pipirų (arba pagal skonį)
1 laimo/citrinos sulčių
1-2 v.š cukraus
žiupsnelio druskos
1 v.š. aliejaus (arba sviesto/ghee) kepimui


Gaminam:

1. Keptuvėje arba puode įkaitiname aliejų ir suberiame juodųjų garstyčių sėklas. Palaukiame, kol jos pradės sproginėti ir sudedame kvapiosios murėjos lapelius. Apkepame vos minutėlę ir suberiame maltą ciberžolę, gerai išmaišome ir pakepame dar minutėlę, kol atsiskleis ir susimaišys prieskonių skoniai.

2. Suberiame riešutus ir apkepame pamaišydami, kol jie pradės skrusti. Jei naudojate kitokias sėklas ar džiovintas uogas, jas taip pat suberkite šiame žingsnyje ir apkepinkite.

3. Suberiame maltus čili pipirus, gerai išmaišome, pakepame minutėlę ir supilame citrinos sultis. Pasūdome pagal skonį.

4. Suberiame dribsnius bei cukrų ir gerai išmaišome, kad dribsniai pilnai pasidengtų prieskoniais. Jei dribsniai jau buvo pasaldinti, nenaudokite cukraus arba dėkite jo mažiau. Paragaujame ar pakanka sūrumo, saldumo, rūgštelės bei aitrumo. Jei naudosite plonesnius ir trapesnius dribsnius, tuojau pat nukaiskite keptuvę. Tačiau jei naudosite traškesnius kvietinius dribsnius, sausai pakepinkite dar porą minutėlių vis pamaišydami.

5. Palaukiame kol atvės ir sudedame į sandarų indeli.

Skanaus!

Manų kruopų chalva - "Rava halwa"

"Rava" reiškia manų kruopos hindi kalboje, o taip pat šis patiekalas yra vadinamas "suji ka halwa", "rava kesari" arba "sheera" (pastarasis marati kalboje).

Šį kartą pagaminau tiesiog su skrudintais riešutais, tačiau yra galybė skanių variantų: su banano ar mango gabalėliais, razinomis, rožių vandeniu, šafranu serbentais, mėlynėmis ir kt. pagal fantaziją.

Reikės: (puodelis 200 ml talpos)

1 puodelio manų kruopų
~1/3 puodelio riešutų (naudojau anakardžių)
100 ml ghee arba sviesto, ištirpinto (aš dėjau mažiau)
~1/2 puodelio cukraus arba pagal skonį
400 ml šalto pieno
4 kardamono ankščių sėklyčių, sumaltų
"ant šaukštelio galo" tarkuoto muškato riešuto

1. Gilioje keptuvėje arba puode įkaitiname 50 ml sviesto arba ghee (kaip pasigaminti ghee gražiai aprašiusi Vilma). Suberiame riešutus ir apskrudiname. Įšimame riešutus ir atidedame į šalį. Jei gaminsite su razinomis, kartu apkepinkite ir jas.

2. Į ta patį sviestą/ghee, kuriame kepė riešutai, suberiame manų kruopas ir gerai išmaišome. Apkepiname ant vidutinės ugnies kartais pamaišant, kol kruopos pradės švelniai ruduoti ir paskleis aromatą. Labai svarbu nepasiskubinti šiame žingsnyje ir gerai apskrudinti manų kuopas, bet ir nesudeginti.

3. Įpilame 1/4 puodelio vandens ir gerai išmaišome. Paverdame apie 2-3 minutes ir suberiame cukrų, vėl gerai išmaišome.

4. Nukaičiame puodą ir supilame šaltą pieną. Gražiname puodą ant ugnies ir dabar jau pastoviai maišome, kad nesusidarytų gumulėliai. Kai pienas užkais, pamažu supilame likusį svietą/ghee, suberiame maltas kardamono sėklas ir tarkuotą muškato reišutą ir toliau maišom apie porą minučių, kol chalva staiga sutirštės - taps sausa, bet dar išliks minkšta ir tokia tarsi aksominė. Nukaičiame puodą.

5. Apibarstome skrudintais riešutais (ar kitomis gėrybėmis) ir pateikiame šiltą. Na o jei gaminote iš anksčiau, pašildykite prieš pat pateikiant ant stalo.

Skanaus!

Saldaus pieno sūris su špinatais - "Palak Paneer"

Tai labai paprastas ir greitas pagaminti, tačiau labai gardus bei neapsunkinantis patiekalas su "paneer" (saldaus pieno sūriu) ir špinatų padažu. "Palak" reiškia špinatai hindi kalboje. Patiekalai su špinatais yra skaniausi, kai nėra naudojama per daug prieskonių ar žolelių bei kai jie nėra ilgai verdami. Ilgai verdant, špinatai ne tiktai praras skonį, bet ir nuostabią skaisčiai žalią spalvą. "Paneer"/saldaus pieno sūrio gabalėlius galima trumpai apkepinti karštame aliejuje, kol jie taps auksinės spalvos, prieš dedant į patiekalą arba tiesiog naudoti šviežią. Kaip pasigaminti "paneer" labai gražiai aprašiusi yra Sparnuotis čia :o)

~500 g šviežių špinatų, nuskabytais koteliais ir nuplautų
1-2 žaliųjų čili pipirų, perpjautų išilgai, išimtoms sėklytėm ir susmulkintų
200 g "panyro" (saldaus pieno sūrio), supjaustyto vidutinio dydžio kubeliais
5-6 česnako skiltelių, susmulkintų
1/2 a.š. kumino sėklų
2-3 v.š. grietinėlės
1 v.š. laimo/citrinos sulčių
druskos pagal skonį

1. Užviriname puodą vandens, pasūdome ir neilgiau nei 2 minutes apverdame špinatus. Nupilame karštą vandenį ir perpilame špinatus šaltu vandeniu.

2. Sudedame apvirtus špinatus ir čili pipirus į blenderį ir sumalame iki vientisos tyrelės.


3. Gilioje keptuvėje arba puode įkaitiname apie šaukštą aliejaus ir pirmiausiai apskrudiname kuminą, kol jis pradės ruduoti. Tada sudedame česnaką ir pakepame dar minutėlę.

4. Supilame špinatus, jei reikia, įpilame šiek tiek vandens, pasūdome ir gerai išmaišome. Kai tik pradės virti, sudedame "panyro" gabalėlius ir paverdame minutėlę.

5. Supilame laimo/citrinos sultis, išmaišome ir galiausia supilame grietinėlę. Grietinėlės galima pilti šiek tiek mažiau ar daugiau pagal skonį. Nukaičiame puodą ir patiekiame kol šiltas. Labai skanu su indiškomis duonomis, bet galima patiekti ir su ryžiais.

Skanaus!

Gaivios agurkų ir žemės riešutų salotos

Ar mėgstate tailandietiškas salotas su šviežiom daržovėm, skrudintais riešutais ir įvairiausiais saldžiais-rūgščiais-sūriais-aitriais priedais, nuo kurių džiūgauja skonio receptoriai? Maharaštroje taip pat turime panašias salotas. Gaivios, paprastutės, bet gardžios salotos su traškiais žemės riešutais, kurie yra puikus kontrastas sultingam agurkui. Paskrudintos garstyčių sėklytės taip pat priduoda tarsi riešutinio skonio vieną jų perkandus, o kuminas garantuoja, kad valgyti nebus nuobodu :o)

Reikės:

2 šviežių agurkų, nuluptų ir supjaustytų plonais griežinėliais
1 mažo mėlynojo svogūno, susmulkinto
1 žaliojo čili pipiro, perpjauto išilgai, išimtoms sėklytėm ir susmulkinto
1 a.š. cukraus
1 laimo/citrinos sulčių

2 saujelių kepintų žemės riešutų
1/2 a.š. kumino sėklų
1 a.š. juodųjų garstyčių sėklų
lašelio ghee/aliejaus
saujelės šviežios kalendros (nebūtina), susmulkintos
druskos pagal skonį

Gaminam:

1. Į indą skirtą salotoms, sudedame supjaustytus agurkus, svogūną bei čili pipirą, užpilam šaukšteliu cukraus bei laimo/citrinos sultimis, išmaišome ir leidžiame pasimarinuoti, kol paruošime kitus ingredientus.

2. Kepintus ir išlukštentus žemės riešutus stambiai pasmulkinam. Galima riešutus suberti į maišelį ir padaužyti su kočėlu.

3. Mažoje keptuvėje įkaitiname lašelį ghee/aliejaus ir paskrudiname kumino bei garstyčių sėklas, kol garstyčių sėklos nustos spragsėti. Nebūtina, tačiau aš pirmiausia suberiu tas sėklytes ant popierinių servetėlių, kad susigertų riebalai.

4. Žemės riešutus ir sėklytes suberiame į indą su salotomis, pasūdome pagal skonį ir pagardiname šviežia kalendrą. Išmaišome ir ragaujam.

Skanaus!

"Puri" - indiška duonelė

"Puri" arba "poori" tai tarsi pūsta indiška duonele valgoma su daržovėmis, sriubomis ar pagrindiniais patiekalais. O Maharaštroje ar Gudžarate, ji taip pat yra valgoma su mango vaisiausi minkštimu sumaišytu su šlakeliu grietinėlės. Skaniausia, kol šilta, ką tik pagaminta. Tada ji būna puri ir tarsi burnoje tirpstanti kelių sluoksnių duonelė. O ilgiau pastovėjusi, ji taps šiek tiek tąsesnė. Atskleisiu paslaptį: šiuos gardžius "burbuliukus" yra be galo paprasta pasigaminti!


Reikės (10 vnt.):

1 puodelio (200 ml) rupių kvietinių miltų
žiupsnelio druskos
šiek tiek vandens
aliejaus gruzdinimui

Gaminam:

1. Sumaišome miltus su druska ir pradžioje įpilame apie 4-5 šaukštus vandens. Minkome pirštukais ir vis pridedam po šaukštą vandens, bet tik iki tol, kol tešla taps vienalytė. Paminkome dar apie 5 minutes, apdengiame sudrėkintu marliniu audiniu ir leidžiame pastovėti bent 15 minučių kambario temperatūroje.

2. Padaliname tešlą į maždaug 10 vienodų rutulėlių. Laikykite juos uždengtus drėgnu audiniu.


3. Plonai iškočiojame tešlos rutulėlį į apvalų paplotėlį. Ant paviršiaus pabarstykite šiek tiek miltų, kad paplotėlis nepriliptų.


4. Puode įkaitinkite aliejaus gruzdinimui. Aliejaus gylis turėtų būti maždaug per pusę piršto. Norėdami patikrinti, ar aliejus yra pakankamai įkaitęs, įkiškite medinį šaukštą ir jei aplink jį pradės formuotis burbuliukai, galima gruzdinti.

5. Įmetame vieną paplotėlį į aliejų. Iš pradžių jis nuskęs vos vienai sekundėlei ir tada iškilęs į paviršių pradės pūstis. Leidžiame pirmajai pusei apkepti, kol ji švelniai paruduos ir atsargiai apverčiame. Palaukiame dar keletą sekundžių, kol apkeps ir antroji pusė. Šiek tiek panardiname paplotėlį, kad jis vienodžiau paruduotų. Atsargiai, nepradurkite.




Vien jau šita proceso dalis man yra tokia graži ir stebuklinga, kad vien dėl to verta gaminti! :o)

6. Iškepusį paplotėlį dedame ant popierinių servetėlių, kad susigertų riebalų perteklius.


7. Ta patį pakartojame su likusiais tešlos rutulėliais. Viskas vyksta labai greitai, nes kepimas užtrunka vos poros minutėlių. Tačiau šiek tiek įgudus, galima spėti kočioti naują paplotėlį, kol ankstesnis kepa :o)

Puri su mango vaisiaus minkštimu ir grietinėle


O čia jau visi pietūs su bulvytėmis ir avinžirniais indiškai

Skanaus, kviečiu ir jus išbandyti!

Bulvytės indiškai - Aloo sabji/Batata bhaji

Tai greitas pagaminti, paprastutis, bet daugelio mėgstamas bulvių patiekalas, kurį galima patiekti su indiškomis duonomis (dosa, puri) arba kaip garnyrą/daržovę su pagrindiniu patiekalu. Taip, Indijoje bulvės yra valgomos kaip daržovė ir su ryžiais, ir su duona. Jei keliausite po šiaurinę Indijos dalį, šis patiekalas vadinsis Aloo sabji (aloo = bulvė, o sabji = daržovė hindi klb.), na o Maharaštroje tai vadinama Batata bhaji (marati klb.). Šiandien pateikių vieną šio patiekalo variantų.

Reikės:

2 didelių virtų bulvių
1 žaliojo čili pipiro
1/2 a.š. juodųjų garstyčių sėklų
1/2 a.š. kumino sėklų
1/2 a.š. maltos ciberžolės
1 a.š. citrinos sulčių
druskos pagal skonį
šiek tiek šviežios kalendros
aliejaus kepimui

Gaminam:

1. Virtas bulves supjaustome vidutinio dydžio kubeliais ir susmulkiname žaliąjį pipirą. Jei patiekalas yra valgomas su indiškomis duomonis, paprastai bulvės yra pjaustomos mažesniais kubeliais arba šiek tiek patrinamos kepant keptuvėje.

2. Keptuvėje įkaitiname apie vieną šaukštą aliejaus. Kad patikrinti, ar aliejus pakankamai įkaito, tiesiog įmeskite vieną kumino sėklą ir pažiūrėkite, ar pradės čirškėti. Suberiame kumino ir garstyčių sėklas ir pakepiname, kol garstyčių sėklos pradės spragsėti.

3. Suberiame maltą ciberžolę ir gerai išmaišome.

4. Sudedame bulves, čili pipirą, druskos pagal skonį, gerai išmaišome ir pakepame keletą minutėlių. Bulvės neturėtų svilti ir ruduoti, o patiekalas neturėtų gautis visiškai sausas. Jei reikia, primažinkite liepsną.

5. Įspaudžiame citrinos sulčių, išmaišome, palaukiame dar minutėlę, uždengiame keptuvę dangčiu, išjungiame liepsną ir leidžiame dar kelias minutes pastovėti. Galiausiai pagardiname šviežią kalendra.

Skanaus!

Avinžirniai indiškai - Chole/Channa

Tai populiarus bei greitas ir gardus patiekalas su avinžirniais, kuris gali būti patiekiamas kaip užkandėlė su indiška duona ar, pavyzdžiui, Aloo tikki arba kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo.

Reikės (2 porcijoms):

1 puodelio virtų arba konservuotų avinžirnių
1 mažo mėlynojo svogūno, susmulkinto
1 didelio pomidoro, supjaustyto mažais kubeliais
1 žaliojo čili pipiro, perpjauto pusiau išilgai ir išimtoms sėklomis

1/2 a.š. juodųjų garstyčių sėklų
3-4 gvazdikėlių
6-8 juodųjų pipirų grūdelių
1 cm cinamono lazdelės

1/2 a.š. maltos garam masalos
1/2 a.š. maltos ciberžolės
1 a.š. maltos kalendros
1/2 a.š. maltų raudonųjų čili pipirų

1 a.š. citrinos sulčių/tamarindo vandens
šiek tiek šviežios kalendros, sukapotos
druskos pagal skonį
aliejau kepimui

Gaminam:

1. Jei naudosite džiovintus avinžirnius, pirmiausia juos reikės pamirkyti apie 8-10 val. ir tada virti pasūdytame vandenyje apie 40-60 minučių arba kol jie suminkštės. Virimo laikas priklausys nuo to, kiek laiko avinžirniai buvo mirkyti.

2. Keptuvėje įkaitiname vieną šaukštą aliejaus ir apkepiname garstyčių sėklas, kol jos pradės spragsėti.

3. Sudedame gvazdikėlius, cinamono lazdelę ir pipirų grūdelius ir pakepame dar minutėlę, kol išsiskirs aromatas - labai gardžiai pakvips cinamonu!

4. Sudedame svogūną ir čili pipirus ir kepame, kol svogūnas visai suminkštės ir taps permatomas. Jei svogūnas pradėtų svilti, primažinkite liepsną.

5. Sudedame visus maltus prieskonius, gerai išmaišome ir sausai pakepame apie minutę, kol išsiskirs jų aromatas.

6. Sudedame pomidorą, išmaišome ir pakepame, kol pomidoras suminkštės (apie 4 minutes).

7. Įpilame apie 1/2 puodelio vandens, palaukiame kol užvirs, sudedame avinžirnius (jie turėtų būti bent pusiau apsemti padažu), pasūdome, uždengiame puodą ir paverdame apie 8-10 minučių, kad gerai susimaišytų visi skoniai ir padažas sutirštėtų.

8. Galiausiai, įspaudžiame apie vieną šaukštelį citrinos sulčių, pagardiname šviežia kalendra ir galime patiekti ant stalo.

Skanaus!

Raita su keptu baklažanu - Baingan raita

Mano vyro šeimoje, kilusioje iš Keralos, be natūralaus jogurto nebūna pabaigti nei vieni pietūs ar vakarienė. Kaip močiutė sako: "Jogurtas atgaivina ir atvėsina po sotaus valgio!" Kaip žinia, Keraloje ištisus metus karšta ir drėgna. Raita tai natūralaus jogurto patiekalas, kuris gali būti pagardintas sausais prieskoniai ar žalumynais, įvairiomis daržovėmis ar net vaisiais. Raita dažniausiai yra valgoma kartu su pagrindiniu patiekalu, ypač su kebabais, ryžių patiekalais pulao, birijani ir indiškomis duonomis, sumažinti prieskonių aitrumui. Bet tai pat tai gali būti patiekiama kaip indiškos salotos ar pavilgas užkandžiams.

Šią, kaip aš vadinu, "pagerintą raitą" su kepintais ir dūmo skonio prisigėrusiais baklažanais pirmąjį kartą teko ragauti svečiuojantis bengalių šeimoje. Gardumėlis! Priklausomai nuo pagaminimo būdo, galima patiekti kaip skystas indiškas salotas, garnyrą prie pagrindinio patiekalo arba kaip pavilgą (dip) su traškučiais, daržovėm ar užtepėlę su paskrudinta duona, pitta ir pan. Artėjant vasarai ir šiltėjant orams, siūlau šį gaivų patiekalą ir jūsų savaitgalio pietų stalui.

Jei norite salotų, didesnę dalį baklažano ir svogūnus susmulkinkite peiliu, o likusius ingredientus sumalkite maisto smulkintuvu. Galima dar įdėti mažais kubeliais supjaustytų pomidorų. Jei norite vientisesnio padažo/pavilgo, visus ingredientus susmulkinkite maisto smulkintuvu. Pastarąjį variantą šį kartą gaminau ir aš.

Reikės:

1 vidutinio baklažano
2 česnako skiltelių
mažo gabalėlio imbiero (~0,5 cm)
1-2 žaliųjų čili pipirų (arba pagal skonį; sumažinti aitrumui, galima išimti sėklytes)
1 mažas mėlynasis svogūnas
1 puodelis natūralaus jogurto
1/2 a.š. kumino sėklų
1-2 v.š. citrinos sulčių
saujelė šviežios kalendros
alyvuogių aliejaus
druskos

Gaminam:

1. Pirmiausia dūminsime baklažaną. Geriausiai tam tinka grilius lauke, bet puikiai pavyks ir ant dujinės viryklės. Jei nėra ir dujinės viryklės, galima kepti orkaitėje (220 C, 20-30 minučių), bet dūmų tada nebus. Baklažaną įpjauname keliose vietose, nes kitaip jis gali ir susprogti. Aptepame šiek tiek alyvuogių aliejaus ir skrudiname virš dujinės viryklės liepsnos. Man tai truko apie 10 minučių (patikrinkite su šakute, ar vidus minkštas). Paliekame atvėsti.

2. Tuo tarpu, maisto smulkintuvu susmulkiname česnaką, svogūną, čili pipirus ir imbierą. Sukapojame saujelę šviežios kalendros. Sausai paskrudiname ir sugrūdame (sumalame) kumino sėklas.

3. Atvėsusį baklažaną nulupame ir stambiai supjaustytą minkštimą dedame į maisto smulkintuvą kartu su česnaku, svogūnu ir kt. Pamalame keletą sekundžių arba iki norimos konsistencijos.

4. Baklažano minkštimą sumaišome su puodeliu natūralaus jogurto, citrinos sultimis ir druska pagal skonį. Galiausiai pagarniruojame šviežia kalendra ir grūstais skrudintais kuminais.

Vietoje kumino, galima pagardinti maltais raudonaisiais čili pipirais ir malta paprika.

Skanaus!

Žaliųjų pupelių ir keptų pomidorų salotos

Tai sveika, soti ir lengva užkandėlė su žaliosiom pupelėmis (spindulinė pupuolė, moong/mung bean) pagal receptą iš "Easy Everyday" knygos. Galima valgyti ką tik pagamintą, bet skaniau šiek tiek palaikius šaldytuve prieš valgant, kad susimaišytų visi skoniai. O geriausia -- pasigaminti iš vakaro kitos dienos pietų lauknešėliui. Originaliame recepte svogūno ir čili dribsnių (chili flakes) nebuvo, o aš juos pridėjau paragavus pagamintas salotas, kurios mano nuomone, nuo to tik pagerėjo :o)

1 puodelis žaliųjų pupelių
~200 g vyšninių pomidorų
~pusė mažo indelio alyvuogių
1/2 mėlynojo svogūno (galima praleisti)
Parmazano arba Džiugo sūrio
2-3 v.š. alyvuogių aliejaus
1 v.š. balzaminio acto
druskos ir šviežiai maltų pipirų
žiupsnelis čili dribsnių (chili flakes) (galima praleisti)

1. Įkaitiname orkaitę iki 130 C. Pomidorus sudedame ant kepimo skardos ir apšlakstome ~1 v.š. alyvuogių aliejaus. Pašauname į orkaitę maždaug 40 minučių arba kol suminkštės.

2. Pupeles nuplauname, suberiame į puodą, apsemiame vandeniu maždaug per pusę piršto, pasūdome ir verdame ant vidutinės liepsnos maždaug 40 minučių arba kol pupelės suminkštės. Beje, jei pupeles keletą valandų pamirkysit vandenyje prieš verdant, jos išvirs daug greičiau. Karts nuo karto patikriname, ar nereikia įpilti daugiau vandens. Pupelėms išvirus, nupilame vandenį.

3. Mėlynąjį svogūną supjaustome kuo smulkiau. Norint sumažinti aitrumą, galima svogūną pamirkyti vandenyje arba lengvai pamarinuoti su šiek tiek aliejaus ir acto. Tiesa, jei salotas ruošiate iš vakaro, kitą dieną svogūnas išmirkęs salotų padaže nebebus aitrus.

4. Sumaišome pupeles, pomidorus, alyvuoges, svogūną, apšlakstome balzaminiu actu ir alyvuogių aliejumi, pagardiname druska, šviežiai maltais pipirais ir čili dribsniais bei pabarstome tarkuoto Parmazano/Džiugo sūrio.

Skanaus!

Žaliosios pupelės (spindulinės pupuolės; whole mung/moong, mung/moong bean)

Nuluptos ir skeltos žaliosios pupelės - moong/mung dal

Pieno sūris su žirneliais - "Mattar Paneer"

Ilgą laiką ignoravau gana svarbų ingredientą indiškoje virtuvėje - PANEER, mūsų "saldau pieno sūrio" brolį. Beje, "mattar" reiškia žirniai. Kažkaip retai tenka namie vegetariškų patiekalų gaminti, nes ir taip dažnai jų tenka valgyti, kai net nėra pasirinkimo. Tad namie dažniau kompensuojame su mėsyte :o) Šiandien pagaminau ne tiktai vieną mėgstamų, bet ir lengvesnių/greitesnių bei sveikesnių paneer patiekalų, nes be jokių grietinėlių ir sviestukų. Nors velniškai skanūs ir tie riebesni - pagaminsiu ir pasidalinsiu :o)

Gaminam iš:

250 gramų paneer/saldaus pieno sūrio
2 vidutinių svogūnų
4 pomidorų, jei mažesni
1+ puodelis šviežių arba šaldytų žirnelių
4 česnako skiltelių*
2 cm imbiero gabalėlio
2 a.š. maltos kalendros
1 a.š. maltos garam masalos
1/2 a.š. malto kumino
1/2 a.š. maltos ciberžolės
1/2 - 1 a.š. maltų raudonųjų pipirų (arba pagal skonį)
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
šviežios kalendros garniravimui (nebūtina)

*Pastebėjimas: česnako skiltelės yra daug mažesnės Indijoje, nei Lietuvoje, todėl mano nurodytas kiekis gali būti netikslus. Reikės maždaug vieno a.š. smulkinto česnako.

1. Pirmiausia supjaustome sūrį vidutinio dydžio gabalėliais, įkaitiname šiek tiek aliejaus keptuvėje ir apkepiname gabalėlius, kol jis švelniai gelsvai paruduos. Per ilgai nekepinam, jei nenorim valgyti trintukų :o)

2. Susmulkinam česnaką ir imbierą, kubeliais supjaustom pomidorus ir svogūnus.

3. Įkaitiname šiek tiek aliejaus didelėje keptuvėje arba puode su storesniu dugnu ir ant stiprios ugnies pradedam kepinti svogūnus. Vis pamaišom, kad jie nepradėtų degti ir taip kepam, kol jie visai suminkštės ir taps permatomi.

4. Toliau sudedam česnaką ir imbierą ir maišydami pakepinam apie minutėlę. Sudedam maltus prieskonius, gerai išmaišom ir sausai pakepam dar minutėlę, kad visi skoniai gerai susimaišytų.

5. Sudedam pomidorus, pamaišom ir kepam kol pomidorai visai suminkštės. Šį kartą pasitaikė kietesni, tad teko kepti geras 8-10 minutes. Šiame etape turime du pasirinkimus: palikti taip, kaip yra, jei mėgstate daržovių gabalėlius ARBA susmulkinti su el. smulkintuvu, jei norėtumėt vientisesnio padažo. Aš pasirenku pirmąjį variantą.

6. Sudedam žirnelius ir įpilam vieną stiklinę vandens. Pagardinam druska ir pipirais, palaukiam kol užvirs, primažinam ugnį, uždengiam ir paverdam, kol išvirs žirniai, o vanduo nuvirs ir padažas sutirštės.

7. Sudedam apkeptus paneer gabalėlius, pamaišom, uždengiam ir leidžiam dar šiek tiek pastovėti.

8. Prieš pat patiekiant, galima pagarniruoti su šviežia kalendra, tačiau nebūtina.

Skanaus!

Geltonųjų lęšių sriuba - Dal shorba

Tai pati elementariausia lęšių sriuba, tačiau tokia sušildanti ir pasotinanti. Lęšiai yra puikus baltymų šaltinis, tad ir yra labai sveika. O pagaminti labai lengva! Šiai sriubai yra naudojami geltonieji lęšiai vadinami moong arba mung dal. Tai yra nuluptos ir perskeltos taip vadinamos Spindulinės pupuolės (žaliosios pupelės).


Gaminau pagal Sanjeev Kapoor receptą. Reikėjo:

1/2 puodelio moong lęšių (moong dal)
4-5 puodelių vandens
1 vidutinio svogūno
2-3 česnako skiltelių
1/2 a.š. maltos ciberžolės
mažo gabalėlio imbiero (apie 2 cm)
1-2 žaliųjų čili pipirų (pagal norimą aštrumą)
1 a.š. kumino (indiško kmyno)
1-2 v.š. sviesto
druskos pagal skonį
1 v.š. laimo/citrinos sulčių
sauja šviežios kalendros

1. Susmulkiname svogūną, česnaką ir imbierą. Jei nemėgstate labai aštriai, čili pipirus perpjaukite pusiau ir išimkite sėklas. Dėkite į puodą visas nesmulkintas puseles ir prieš patiekiant sriubą, jas išimkite.

2. Puode įkaitiname šlakelį aliejaus ir apkepiname svogūnus. Kai jie pasidarys permatomi, įdedame česnaką ir imbierą ir dar šiek tiek pakepiname nepamirštant pamaišyti. Galiausiai įdedame maltos ciberžolės ir gerai sumaišome.

3. Suberiame moong lęšius ir supilame vandenį. Vandens iš pradžių gali pasirodyti daugoka, tačiau jo nemažai nuvirs, o lęšiai išbrinks. Užverdame ir primažiname liepsną, įberiame druskos pagal skonį ir sudedame čili pipirus. Karts nuo karto nepamirštame pamaišyti, nes kitaip ant dugno nusėdę lęšiai prisvils. Keletą kartų nugraibome ant paviršiaus susidariusią putelę. Vėliau gali tekti įpilti dar šiek tiek vandens. Verdame kol lęšiai visai suminkštės (apie 30 - 45 min).

4. Jei mėgstate trintas sriubas, išvirus lęšiams juos galima pertrinti. Aš mėgstu netrintas sriubas, todėl šį žingsnį praleidau.

5. Užbaigiamajam akcentui - užkaitiname svietą, kol jis pradedą burbuliuoti, tačiau dar nepradeda degti ir suberiame kuminą. Taip pakepame svietą su kuminu vos keletą sekundžių ir supilame į puodą su sriuba.

6. Įspaudžiame apie valgomąjį šaukštą citrinos sulčių ir prieš pat patiekiant, suberiame susmulkintos šviežios kalendros. Šviežia kalendra kiekvienam patiekalui priduoda gaivumo!

Štai ir viskas! Švelniai jaučiasi apkepintas česnakas, labai gero skonio priduoda paskrudintas kuminas, o šiek tiek citrinos rūgštelės - malonus kontrastas minkštiems lęšiams. Vien skaisčiai geltona ir žalia spalvos suteikia energijos - tikras antidepresantas, kai trūksta saulutės!

Ačiū Sanjeev Kapoor!