Krevečių užkepėlė su kokosu

Ši krevečių užkepėlė yra MB kūrinys dar iš senų senų "iki vestuvinių" laikų. Jis ją pagamino, kai jam lankantis Lietuvoje ruošėme mano šeimai vakarienę, po kurios jis įgijo bent keletą didelių fanų. Nenuostabu, kad ilgai nesvarstydami visi sutiko ištekinti jauniausiąją dukrelę į tolimą svetimą kraštą... =) Įkvėpimas buvo tipiškas Goa krevečių troškinys, tačiau ši užkepėlė yra gaminama orkaitėje. Praėjus keletui metų, pabandžiau atkurti šį patiekalą. Šviežias kokosas priduoda gaivaus skonio, svogūnas - švelnaus saldumo, o vos jaučiamas cinamonas sušildo. Kaip visada čili pipirų kiekį pakoreguokite pagal savo skonį, aš gaminau vidutiniškai aitriai (3/5).


250 g išvalytų krevečių (gali būti šaldytos)
1/2 kokoso riešuto, paruošto štai taip
1 nedidelio mėlynojo svogūno
2 česnako skiltelių
1-2 žaliųjų čili pipirų
10 juodųjų pipirų grūdelių
~2 cm cinamono lazdelės gabalėlis (arba nubrauktas a.š. malto cinamono)
1 a.š. maltų raudonųjų čili pipirų
1/2 a.š. maltos ciberžolės
2-3 v.š. acto
1 v.š. alyvuogių aliejaus
druskos pagal skonį

1. Šviežio kokoso gabalėlius, stambiai supjaustytą svogūną, česnaką, žaliuosius čili pipirus, pipirų grūdelius, maltus čili pipirus, ciberžolę bei cinamoną sudedame į maisto smulkintuvą, supilame actą ir malame, kol gausime vientisą masę. Jei reikės, malant įpilkite šaukštelį vandens.

2. Krevetes sudedame į kepimui skirtą indą, aplaistome alyvuogių aliejumi ir padengiame maltu kokosu. Leidžiame pasimarinuoti apie pusvalandį.

3. Įkaitiname orkaitę iki 200 C ir kepame krevetes apie 15 minučių, kol viršus apskrus, tačiau vidus vis dar išliks sultingas.

Skanaus!

Ryžiai su šafranu - Vakarienė Bengalijos tema

Kaip šiaurinėje Indijoje nepasisotinama be įvairių duonelių, rytinėje ir pietinėje jos dalyse neapsieinama be ryžių. Jei teko paviešėti Indijoje, turėjot pastebėti, kad valgant yra mėgstama vienu metu į lėkštę prisikrauti po truputį, bet daugybę įvairiausių patiekalų. Dėl to "po truputį" neapsigaukite, nes tradiciškai einama bent vieną kartą pakartoti, na o jei norite labai pamaloninti šeimininkę, grįžkite prie vaišių stalo ir trečiąjį kartą. Geros vaišės skaitosi, kai bus bent keletas daržovių/pupų/lęšių patiekalų, ryžiai bei duonelė, bent du pasirinkimai iš vištienos, avienos ar žuvies, ir labai gerai jei vienas jų yra su daug padažo, o kitas sausai pakeptas. Dar nepamirškime jogurto ir ko nors traškaus (pvz. aliejuje gruzdintu "paapad"), o pabaigai - kas nors saldaus. Į smulkmenas kol kas nesigilinsim, nes žinoma yra skirtumų tarp valstijų ir progų, bet apibendrinant taip atrodytų tipiškos vaišės.

O Vakarų Bengalijoje, kuri yra šios savaitės tema, viskas yra kitaip. Tai viena iš keleto valstijų, kur yra mėgstama valgyti po vieną patiekalą, žinoma, su ryžiais. Būtų gana artima mums, tik jei ne viena smulkmenėlė - tų patiekalų gali būti žiauriai daug =) Šiuolaikinės kartos neaplenkė globalizacijos įtaka, bet tradicinės vaišės atrodytų maždaug taip: maistas yra patiekiamas sėdint ant grindų, ant kurių kiekvienam yra patiestas atskiras kilimukas sėdėjimui, o prieš jį padėta didelė metalinė lėkštė, aplink kurią sudėta daug mažų indelių su skirtingais valgiais. Skirtingi patiekalai nėra kraunami į lėkštę vienu metu, o valgomi paeiliui ir valgoma yra rankomis. Ryžiai yra labai svarbi valgio dalis ir yra pastoviai dalinami. Pradžioje yra atskiriama maža dalis ryžių, kurie sumaišomi su šiek tiek ghee, laimo sulčių bei druskos ir suvalgomi. Toliau yra valgoma kas nors kartaus (pvz, karela (hindi), bitter gourd (angl.), turbūt būtų koks kartusis moliūgas/agurotis lietuviškai...) Tada valgomi ryžiai su dal'u (lęšių troškiniu) bei keptomis daržovėmis (baklažanais, bulvėmis, moliūgu ir t.t.). Toliau pereinama prie kokio nors daržovių troškinio, po kurio seka žuvis. Jei valgoma poros rūšių žuvis, pirmiau patiekiama lengvesnė žuvis, o po jos - riebesnė. Žinoma, visa tai valgoma su ryžiais. Toliau seka mėsiškas patiekalas ir galiausiai įvairūs chutney bei marinuotos daržovės. Štai tokia puota yra pabaigiama saldumynais: ryžiais saldžiame piene arba saldžiu jogurtu, sandesh ir pan. Neblogai?

Dabar akivaizdu, kodėl rašiau, kad mūsų vakarienė buvo laaaaabai kukli, bet bent ryžių prie žuvies troškinio ir keptų baklažanų išvirėm =) Gana paprastučiai, bet labai tiko prie žuvies troškinio, kurio nepagailėdami pylėm ant jų. Žirneliai pridavė šviežumo, o kepti svogūnai - šiek tiek saldumo.

Ryžiai su šafranu:

2 puodelių virtų ryžių
1 vidutinio mėlynojo svogūno, susmulkinto
1 puodelio šviežių/šaldytų žirnelių
mažo žiupsnelio šafrano, išmirkyto šaukšte šilto pieno
druskos pagal skonį
ghee/aliejaus kepimui

1. Įkaitiname šiek tiek ghee arba aliejaus gilioje keptuvėje/wok ir apkepiname svogūnus, kol jie taps permatomi ir suminkštės. Svarbu svogūnų nesudeginti. Jei pradėtų ruduoti, primažinkite liepsną. Tai truks apie 5-8 minutes.

2. Tada suberiame virtus ryžius ir kepame pamaišydami dar geras 5 minutes. Jei ryžiai pradėtų svilti prie dugno, galite įdėti dar šiek tiek ghee.

3. Suberiame žirnelius ir kepame apie 7 minutes vis pamaišydami, tačiau pasistengdami nesutrinti žirnelių.

4. Galiausiai, supilame šafraną su pienu, pasūdome pagal skonį ir gerai išmaišome.

Skanaus!

Kepti baklažanai - Vakarienė Bengalijos tema

Prie žuvies troškinio su garstyčiomis, gerai derėjo paprasti kepti baklažanai. Visi Lietuvos blogeriai paskutiniu metu, atrodo, gamino vien baklažanus, bet ir aš dar savo trigrašį įkišiu :o) Paprasčiau nebūna, bet taip gardu - apskrudę iš išorės, bet minkšti ir sultingi viduje, vos salstelėję, puikiai tinka prie indiškos vakarienės. Šiam patiekalui yra svarbu nesupjaustyti baklažano per plonomis riekutėmis, kad jis viduje vis dar išliktų sultingas. Taip pat, šiuo metu, kai nėra pats pats baklažanų sezonas, mes pabarstome šiek tiek cukraus, kuris labai pagerina jo skonį. Bet to kepant, cukrus šiek tiek karamelizuojasi išorėje. Tačiau svarbu nepridėti per daug cukraus, nes tada riekutės per greitai paruduos iš išorės, o vidus dar nebus minkštutėlis.

Reikės tiktai:

1 vidutinio baklažano, supjaustyto ~3 cm storumo riekelėmis arba juostelėmis
~1/2 a.š. maltos ciberžolės
nubrauktas 1 a.š. smulkaus cukraus
druskos pagal skonį
aliejaus kepimui

1. Baklažano riekutes gerai įtriname malta ciberžole, cukrumi ir druska ir leidžiame pastovėti apie 20 minučių.

2. Keptuvėje įkaitiname aliejaus ir ant karštos ugnies apkepame baklažano riekutes iš abiejų pusių, kol jos švelniai paruduos ir apskrus iš išorės (maždaug apie 5 minutes vienai pusei, bet patikrinkite, ar nedega). Tradiciškai čia yra aliejaus naudojama nepagailint, kokie geri 3 šaukštai, na o mes kiekį šieeeek tiek pamažinom :o) Aliejus gali šiek tiek taškytis, tad čia praverčia keptuvė su dangčiu. Jei turėtumėt po ranka, galite naudoti garstyčių aliejų, tačiau tai nėra būtina.

3. Lėkštę išklojame keliais sluoksniais popierinių servetėlių ir sudedame ant jų baklažanų riekeles. Palaukiame, kol susigers aliejus, apverčiame ir palaukiame dar kelias minutes.

Skanaus!

Žuvies troškinys su garstyčiomis - Vakarienė Bengalijos tema

Prieš kelias dienas sužinojau, kad Lietuvoje jau sulaukėte pirmosios tikro rudens dienos. O šiandien ir čia labai rudenį primenantis besibaigiantis musonas su aklinai apsiniaukusiu pilku dangumi, protarpiais stipriau ir vėl vos vos lynojančiu lietučiu. Ant šlapio šaligatvio nukritę keli geltoni lapeliai padeda susikurti rudens iliuziją... Tokią dieną taip gera patogiai susirangyti jaukiausiame namų kampelyje ir skaityti storą knygą amžinai šąlančias kojas pakišus po dekučiu. Taip pat labai gera tokią dieną kartu gaminti, niekur neskubant, gurkšnojant vyną ir juokaujant, išsirinkus seniai nusižiūrėtus receptus. Mes praeitą savaitgalį sudalyvavę didžiausioje metuose Bengalijos šventėje - Durga Puja - ir pavaišinti tikrais Begalijos patiekalais, visą savaitę troškome dar pasimėgauti tuo unikaliu skoniu. Šiandien gaminam autentišką, tiesa, Bengalijos standartais labai jau kulią, vakarienę.

Bengalijos virtuvėje yra naudojama daug žuvies, tačiau daugiausia tai yra įvairios upinės žuvys. Taip pat yra be galo daug naudojamos garstyčios, pradedant nuo garstyčių aliejaus iki garstyčių padažų. Nenusiminkite, jei neturite garstyčių aliejaus, puikiai tiks ir paprastas aliejus. Teta prisipažino, kad ji pati retai jį benaudojanti, panašiai kaip kokoso aliejus vis rečiau yra naudojamas Keralos virtuvėje. Taigi ir pradedam nuo upinės žuvies ir garstyčių. Patiekalas vadinasi "Maacher Sorse Jhol". Tai labai greitai pagaminamas ir daug prieskonių nereikalaujantis troškinys. Kitose Indijos valstijose šis troškinys dažnai yra patiekiamas su labiau sutirštintu padažu, į kurį dedama svogūnų, imbiero ir dar visą ko. O bengalių namuose jis yra patiekiamas būtent toks, kaip šiame recepte, su gana skystu padažu ir aiškiu, tačiau subtiliu garstyčių skoniu. Mes naudojome Bengalijos žuvį, kuri vadinasi bekti, bet tiks bet kuri upinė žuvis. Gaminom vidutiniškai aitriai, bet čili pipirų kiekį, kaip visada, galima pareguliuoti pagal savo skonį.

Žuvies troškinys su garstyčiomis:

~500 g upinės žuvies filė, supjaustytos mažais gabalėliais
6 v.š. garstyčių sėklų
1/2 a.š. maltos ciberžolės
1/2 a.š. maltų raudonųjų čili pipirų
3 žaliųjų čili pipirų, perpjautų išilgai ir išimtomis sėklytėmis
druskos pagal skonį
aliejaus kepimui

1. Žuvies gabalėlius sumaišykite su malta ciberžole, raudonaisiais čili pipirais bei druska ir leiskite pasimarinuoti, kol paruošite garstyčių padažą.

2. Maisto trintuvėje/blenderyje iki vientisos tyrelės sumalkite 6 šaukštus garstyčių sėklų su 12 šaukštų vandens. Jei reikės, bemalant įpilkite dar šiek tiek vandens.

3. Garstyčias sumaišykite su 3 puodeliais vandens ir kol kas atidėkite į šalį.

4. Gilioje keptuvėje arba puode įkaitinkite šiek tiek aliejaus ir ant labai karštos liepsnos apkepinkite žuvies gabalėlius maišant, kad vienodai apkeptų iš visų pusių. Tai truks vos 3-5 minutes.

5. Perkošiant per sietelį, supilkite vandenį su garstyčiomis, sudėkite žaliuosius čili pipirus ir jei reikia, įberkite druskos. Palaukite kol užvirs, primažinkite liepsną ir virkite apie 15 minučių.

Patiekti su ryžiais.

Skanaus!

Prieskonių lentynėlė

Nežinau kaip jums, bet man ilgai užtruko įsidrąsinti gaminti azijietiškus, tame tarpe ir indiškus, patiekalus. Pagrindine to priežastimi buvo palyginus su įprastais receptais be galo be krašto ilgas prieskonių sąrašas. Aišku, situacijos nepalengvino ir nepažįstamos daržovės ir dar ne taip neseniai Lietuvoje nematyti ir negirdėti prieskonių bei jų mišinių pavadinimai. Pradžioje gal ir didelio poreikio nebuvo, tačiau bekremtant mokslus už Atlanto, tapau priklausoma nuo maisto įvairovės =) Pamažu pripratau valgyti aitriau, pamėgau anksčiau neįprastais atrodžiusius derinius. O ledus gaminime pramušė bendramoksliai ir draugai azijiečiai. Smagu būdavo kartu gaminti ir kaip man tada atrodė, nerealiausius šedevrus sukurti =) Tada man nereikėjo rūpintis nei dėl receptų, nei prieskonių, be to visko buvo galima įsigyti labai mielose mažutėse, bet sausakimšose ir su nuo prekių lūžtančiomis lentynėlėmis kiniečių ar vietnamiečių parduotuvėlėse.

Rimčiau pradėjau pati viena gaminti indiškus valgius po kelionės į Indiją, iš kurios parsivežiau esminius prieskonius bei vieną vienintelę, tačiau labai pasiteisinusią Sanjeev Kapoor receptų knygą =) Jei labai atviraujant, pirmąjį karį maišant tikrai negalvojau, kad man pavyks. Kažkodėl šventai tikėjau, kad tam reikia ypatingų žinių ir gal netgi kažkokio talento ar net iš indiškos močiutės perimto geno =) O pasirodė, kad reikėjo tik esminių prieskonių ir gero recepto -- namai pakvipo nuostabiausiais aromatais, o mes su mama sušveitėme troškinį pasičepsėdamos. Nuo tada man indiški receptai nebe atrodė šakar makar ir bent porą kartų į savaitę pradėjau juos gaminti europietiškosios dietos paįvairinimui =) Taigi apie prieskonius. Kogi būtinai reikės ir be ko galima išsiversti? Mano pradinis pagrindinių prieskonių rinkinys buvo maždaug toks:


(Pagal laikrodžio rodyklę)

Malta ciberžolė (angl. - turmeric powder, hindi - haldi) - tai vienas pagrindinių prieskonių indiškoje virtuvėje naudojamas daugumoje patiekalų. Skaisčiai geltonas prieskonis ne tiktai priduoda nuostabios spalvos patiekalams, bet yra vertinamas ir kaip natūralus maisto konservantas bei virškinimą skatinantis antibiotikas, kuris taip pat būdavo naudojamas, pavyzdžiui, žaizdoms ar peršalimui gydyti. Kai tik pradeda perštėti gerklę, sumaišau šiek tiek medaus su malta ciberžolė ir "patepu" gerklę (iš vidaus, žinoma =)) porą kartų per dieną. Ciberžolės yra naudojama mažiau nei kitų maltų prieskonių dėl intensivaus jos skonio, kuris sušvelnėja patiekalui verdant. Paprastai tariant, jei kitu maltų prieskonių dėsite po arbatinį šaukštelį, pusės šaukštelio ciberžolės bus pilnai gana.

Malta kalendra (angl. - coriander powder, hindi - dhanya) - vienas trijų pagrindinių maltų prieskonių naudojamų daugelio troškinių receptuose. Kalendra priduoda nuostabaus skonio patiekalams ir yra vertinama dėl vėsinančių ir raminančių savybių. Kartais yra naudojamos visos kalendros sėklos, žinoma, iš bėdos galima pakeisti malta kalendra. Na o jei turite tik sėklų, esant reikalui visada galima šviežiai sumalti, kiek reikia. O šviežios kalendros lapeliai yra naudojami daugelio indiškų (bet ne pietinės Indijos) patieklų pagardinimui prieš pat patiekiant. Ji suteikia nuostabaus gaivaus skonio bei akiai patrauklaus spalvinio kontrasto daugeliui troškinių.

Malti raudonieji čili pipirai (angl. - red chili powder) - tai trečiasis iš pagrindinių maltų prieskonių įeinantis į daugelio patiekalų gaminimą. Tai ugninis sušildantis prieskonis naudojamas dėl aitrumo. Tačiau čili pipirų aitrumas yra vienas nepastoviausių dalykų pasaulyje, todėl recepte nurodytą kiekį pakoreguokite pagal turimų pipirų aitrumą bei savo skonį. Aš naudoju raudonuosius Kašmiro čili pipirus, kurie yra palyginus švelnesni ir priduoda patiekalams nuostabios skaisčiai raudonos spalvos. Beje, Kašmiro virtuvėje, kur gausu ugninės spalvos patiekalų, imbieras yra naudojamas aitrumui, o Kašmiro čili pipirai - raudonai spalvai.

Neapsieisime be juodųjų pipirų grūdelių (angl. - black peppercorn, hindi - kali mirch).

Cinamonas (angl. - cinnamon, hindi - dalchini) nėra tradiciškai priskiriamas prie esminių indų virtuvės prieskonių, tačiau labai dažnai praverčiantis. Jį dažnai naudoju ne tiktai saldumynams ar gėrimams, bet ir troškiniams, ypatingai gerai dera troškiniuose su kokoso pienu ir mažai kitų prieskonių. Cinamono lazdeles visada galima pakeisti maltu cinamonu.

Gvazdikėlis (angl. - clove, hindi - lavang, laung) - taip pat ne pagrindiniu laikomas pieskonis, tačiau dažnai praverčiantis dėl savo malonaus skonio. Jis dažnai naudojamas gaminant indiškus troškinius, arbatas, bei tam tikras daržoves. Maltas gavzdikėlis greitai praranda skonį ir aromatą, todėl geriausia sumalti tik tiek, kiek reikės gaminant.

Kardamonas (angl. - kardamon, hindi - elaichi), dar vadinamas žaliuoju kardamonu - nors jis nėra laikomas vienas pagrindinių prieskonių indiškoje virtuvėje, tai mano vienas dažniausiai vartojamų ir labai vertinamų prieskonių. Jis yra naudojamas tiek šiaurinės, tiek pietinės Indijos patiekaluose. Jis dedamas ir į troškinius, ir į arbatą, daržovių patiekalus, bei saldumynus. Maisto gaminime yra naudojamos visos ankštys, vien tik sėklos, luobelės arba maltos sėklos/ankštys. Geriausia yra laikyti visas ankštis ir susimalti tik tiek, kiek sunaudosite tuo kart. Maltas kardamonas greitai praranda skonį ir aromatą. Jei receptui reikia kardamono ankščių, o turite tiktai malto kardamono, 10 anksčių atitiktų maždaug vieną su kaupu arbatinį šaukštelį malto kardamono.

Jei prie šio kuklaus rinkinuko pridėsime česnaką, imbierą bei citriną/laimą, na ir žinoma, žiupsnelį druskos bei garam masalą, kurią galima paruošti iš išvardintų prieskonių, jau labai nemažai ką gardaus indiško galėsime pasigaminti =) Norint rimčiau gaminti, labai pravers:


(Pagal laikrodžio rodyklę, bet nebūtinai pagal svarbumą =))

Garam masala - tai ko gero dažniausiai naudojamas indiškų prieskonių mišinys, beje, nebūtinai iš maltų prieskonių. Jį galima lengvai pasigaminti namuose iš anksčiau minėtų prieskonių: gvazdikėlių, kardamono, cinamono, juodųjų pipirų grūdelių, praverstų šiek tiek muskato riešuto (nebūtina). Taip pat jį galima lengvai įsigyti beveik bet kuriame prekybos centre bei specializuotose prieskonių parduotuvėse Lietuvoje. Tai yra iš vidaus sušildantis, tačiau ne aitrus prieskonių mišinys, kuriuo patiekalai yra dažnai gardinami gaminimo pabaigoje. Kiekvienas Indijos regionas turi savą Garam masala mišinį, kaip ir kiekviena šeimininkė =) Nemalta Garam masala susidedanti iš cinamono lazdelių, kardamono ankščių, lauro lapelių, gvazdikėlių, muskato žiedo bei pipirų grūdelių yra dažniau naudojama šiaurinėje Indijos dalyje. Šiuo atveju, Garam masala yra dedama ne virimo pabaigoje, tačiau apkepinama pradžioje, prieš dedant svogūnus, česnaką bei imbierą.

Kvapiosios murėjos lapeliai (angl. - curry leaves, hindi - kari pata) - tai labai aromatingi lapeliai daugiausia naudojami troškiniams pietinėje Indijoje bei Šrilankoje. Priduoda subtilaus bei labai malonaus šilto tarsi šiek tiek citrininio ir dūminio aromato bei skonio. Galima naudoti šviežius, džiovintis ar šaldytus. Jei naudosite džiovintus lapelius, dėkite jų šiek tiek daugiau ir pradžioje apkepinkite lašelyje aliejaus/ghee, kad geriau atsiskleistų aromatas. Priklausomai nuo patiekalo, šie lapeliai gali būti dedami gaminimo pradžioje arba pabaigoje, o valgant galima išrankioti, nors kai kurie mėgsta suvalgyti ir visus šviežius lapelius. Na o jei neturėtumėt šių lapelių, juos visada galima praleisti. Deja, jiems nėra gero pakaitalo, tiktai vietoj šviežių lapelių galima naudoti džiovintus. Jei gautumėt šakelę šviežių lapelių, jų nenuskabykite ir saugokite visą šakelę šaldymo kameroje -- taip jie išlaikys skonį ir aromatą ilgiau. Džiovintų lapelių galima įsigyti specializuotose prieskonių parduotuvėse, pavyzdžiui, Skonio Studijoje (J. Basanavičiaus g. 18, Vilnius).

Džiovinti raudonieji čili pipirai (angl. - dried red chilis, hindi - lal mirchi) priduoda nuostabios raudonos spalvos ir mažiau aitrumo nei malti raudonieji čili pipirai. Maltus pipirus visada galima pakeisti džiovintais ir atvirkščiai. Jei reikės sumalti džiovintis pipirus į vientisą tyrelę, juos pradžioje bent 10 minučių pamirkykite vandenyje, tada pasmulkinkite ir malkite blenderyje. Jei norite mažiau aitrumo, išimkite džiovintų pipirų sėklytes. Vėlgi, čia nepralenkiami yra Kašmiro čili pipirai =)

Muskato riešutas (angl. - nutmeg, hindi - jaiphal) naudojamas tiek šiaurinėje, tiek pietinėje Indijoje bei yra viena garam masalos sudedamųjų dalių. Muskato riešutas yra naudojamas dėl malonaus ir šildančio skonio ir, kaip aš vadinu, dzingelio bei dedamas tiek į mėsos patiekalus, arbatą, kavą, saldumynus bei vegetariškus patiekalus. Kadangi maltas muskato riešutas greitai praranda aromatą ir skonį, geriausia sandariame indelyje laikyti visą riešutą ir sumalti/patarkuoti kiek reikės gaminant.

Žvaigždinis anyžius (angl. - star anise, hindi - anasphal) - tai labai saldus ir labai stipraus skonio prieskonis, kuris labai tinka su ryžiais, ar tiesiog įmetant gabalėlį šio prieskonio į puodą juos verdant, ar gaminant pulao bei biryani. Taip pat šis prieskonis gali būti dedamas į mėsiškus patiekalus, saldumynus, bei gėrimus, tačiau mes jį turbūt dažniau naudojam gamindami kinietiškus patiekalus, nei indiškus. Beje, įdomus faktas iš Wikipedia, kad žvaigždinis anyžius yra vienas "shikimic" rūgšties, naudojamos gripinei infekcijai gydyti skirtiems vaistams (Tamiflu) gaminti, šaltinių. (Nekilo rankos šios rūgšties lietuviško pavadinimo rašyti =)).

Juodųjų garstyčių sėklos (anlg. - mustard seeds, hindi - rai) - tai mano labai dažnai naudojamas ir mylimas prieskonis, suteikiantis gero, tarsi riešutinio, skonio perkandus sėklytę ir bet kurį patiekalą padarantis nenuobodžiu. Jos gali būti dedamos patiekalo gaminimo pačioje pradžioje arba pabaigoje, bet visada pirmiau apkepinamos, kol pradės spragsėti. Kaip ir kuminas, šios apkepintos sėklytės yra dažnai naudojamos patiekalo pagarniravimui, vadinamam "tempering".

Ir paskutinis, bet tikrai ne mažiausiai svarbus prieskonis - kuminas (angl. - cumin, hindi - jeera) - gali būti naudojamas tiek sėklų, tiek maltu pavidalu. Labai aromatingas ir gero skonio priduodantis prieskonis naudojamas daugelyje šiaurinės Indijos patiekalų. Jos gali būti dedamos patiekalo gaminimo pačioje pradžioje arba pabaigoje, bet visada yra apkepinamos. Tiesa, čia yra daugybė galimų variantų: sausai paskrudintos sėklos, aliejuje/ghee apkepintos sėklos, apkepintos sėklos, kurios paskui yra sumalamos, sumaltos sėklos, kurios yra paskui apkepinamos... kiekvienas variantas suteikia skirtingą efektą. Kaip ir garstyčių sėklos, dažnai yra naudojamos "tempering" žingsnyje. Nesumaišykite indiškojo kumino su Lietuvoje įprastu kmynui, taip pat vadinamu Persijos kuminu (angl. - caraway). Tai yra panašiai atrodantys, tačiau skirtingi prieskoniai ir mūsų kmynas netiks pakeisti kuminui indiškuose patiekaluose.



(Kairėje apačioje) Muskato žiedas (angl. - mace, hindi - jaivitri) yra taip pat sušildantis, bet švelnesnio skonio nei muskato riešutas, todėl naudojamas subtilesnio skonio patiekalams. Galima naudoti maltą arba sulaužytą mažesniais gabalėliais išrenkant iš patiekalo prieš patiekiant. Jei neturite, muskato žiedą galima pakeisti mažesniu kiekiu muskato riešuto.

(Dešinėje apačioje) Džiovintas tamarindas (angl. - tamarind, hindi - imli) - tai labai rūgštus vaisius naudojamas priduoti rūgštelės patiekalams ir paryškinti kitų prieskonių skonį. Naudojant džiovintą tamarindą, pirmiausia jį 10 minučių pamirkykite keliuose šaukštuose vandens ir tada išspauskite pirštais visą minkštimą ir sultis į tą patį vandenį. Odeles išmeskite, o sultis su visu vandeniu supilkite į patiekalą, dažniausiai į gaminimo pabaigą leidžiant kelias minutes pavirti. Jei pavyktų gauti, taip pat puikiai tiks konservuotas tamarindo minkštimas be priedų. Deja, dauguma tamarindo padažų indiškiems patiekalams netiks, nes į jų sudėtį įeina daugybė kitų priedų, kaip pvz. cukrus, svogūnai, imbieras, įvairūs prieskoniai ir t.t. Juos galima panaudoti užkandžiams padažyti bei kinietiškiems, tailandietiškiems patiekalams. Neturint džiovinto tamarindo, visada galima jį pakeisti citrinos/laimo sultimis (cukraus nereikia pridėti). Kai kuriuose receptuose taip pat jį galima pakeisti actu ar natūraliu jogurtu, kuris taip pat yra naudojamas rūgštelei priduoti indiškuose patiekaluose.

Na ir galiausiai, ožragė (angl. - fenugreek, hindi - methi). Ne taip dažnai panaudojamas mano virtuvėje, tačiau labai įdomus prieskonis, kuris yra šiek tiek kartokas ir labai kvapnus kepinant. Na ir kaip visi išvardinti prieskoniai, ožragė yra taip pat naudinga jūsų sveikatai. Tiesa, jei per daug apkepinsite, taps labai kartus ir teks jį išmesti.

Tai tiek kol kas apie esminius prieskonius. Nepergyvenkite jei kokios pritrūktų norint išbandyti patikusį receptą ir neradus tinkamo pakaitalo. Kartais galima praleisti, o kartais tinka paimprovizuoti =) Jei ką, klauskite, kuo galėsim - padėsim.