2009-02-28

Kvapiosios murėjos ["curry"] lapeliai


(Pasiskolinau iš: Wikimedia Commons)

Kvapioji murėja yra tropinis cintrinmedžių šeimos medis kilęs iš Indijos. Kvapiosios murėjos lapeliai ("kario" lapeliai, angl. klb. curry leaves; hindi klb. kari patti) yra gana smulkūs, blizgantys ir švelniai kvapnūs. Jie yra daugiausia naudojami pietinės Indijos ir Šri Lankos patiekaluose: troškiniuose, sriubose, padažuose ir t.t. Dažniausiai šie lapeliai yra pirmiausia apkepami aliejuje, kad išsiskirtų skonis ir kvapas ir jie gali būti dedami į patiekalą gaminimo pradžioje arba pabaigoje. Iš patiekalo šių lapelių išrinkti nebūtina, nes jie yra valgomi, tačiau tai yra skonio reikalas. Prailginti vartojimo laiką galima šiuos lapelius laikant šaldymo kameroje arba džiovinant.

Deja, jiems nėra gero pakaitalo išskyrus tai, kad vietoje šviežių lapelių galite naudoti džiovintus arba šaldytus. Kai kurie šaltiniai (ne iš Indijos) teigia, kad juos galima pakeisti lauro lapeliais, tačiau jų skonis neturi nieko bendro su kvapiosios murėjos lapeliais. Taip pat, jie nėra to paties skonio, kaip maltų įvairių indiškų prieskonių mišinys mums vakaruose žinomas, kaip "karis" (angl. klb. curry powder). Tačiau nereikia atmesti recepto, kuriam reikalingi kvapiosios murėjos lapeliai vien dėl to, kad jų negalite įsigyti. Nors jie priduoda subtilų skonį patiekalui, bus labai skanu ir be jų! :o)

Džiugi naujiena! Kaip sužinojau iš Sparnuočio, džiovintų kvapiosios murėjos (curry) lapelių galima įsigyti Skonio Studijoje (J. Basanavičiaus g. 18).

Patarimas: prieš naudojant džiovintus lapelius, juos lengvai paskrudinkite karštame aliejuje, kad geriau atsiskleistų skonis ir aromatas.

2009-02-25

Indiški blyneliai su sirupu - "Malpua"


Malpua – tai gruzdinti blyneliai su sirupu patiekiami kaip skanėstas, užkandėlė ar net pusryčiai Indijoje. Šie gardėsiai taip pat yra tradiciškai valgomi per įvairias šventes, kaip Holi ar Divali. Šiek tiek ar netgi labai skirtingų receptų yra turbūt tiek pat, kiek šeimininkių. Taip pat blynelių paruošimas skiriasi įvairiose Indijos srityse (pvz., su bananų, ananasų ar mango piure arba be vaisių). Peržiūrėjusi keletą receptų, nusprendžiau išbandyti vieną jų.

Būtina sąlyga: pamirštame viską ka žinome apie kalorijas. Beje, Užgavėnės yra vadinamos „Fat Tuesday“ (riebusis antradienis) kai kuriose šalyse ;o)

Aš pasirinkau tradicinį gaminimo būdą, kuriam reikia ilgai virinti pieną, kol jis sutirštės. Beje, taip yra gaminami daugelis indiškų skanėstų. Dalis šeimininkių prisiekia, kad joks skardinėje pirktas kondensuotas pienas neprilygsta taip paruoštam šviežiam pienui. Vardan patirties, ir kad turėčiau, ką palyginti ateityje, nusprendžiau bent kartą tai išbandyti. Taip pat, šiame recepte yra naudojamos skrudintos manų kruopos, kurios suteikia blyneliams šiek tiek traškumo. Man jie tokie labiau patinka, bet kiti juos mėgsta ir visai minkštučius, vien iš miltinės tešlos.

Blyneliams reikės:

1 litro pieno
¼ stiklinės miltų
¼ stiklinės manų kruopų
aliejaus kepimui
šiek tiek pistacijų serviravimui

Sirupui:

1 stiklinės cukraus
1 stiklinės vandens
2 šaukštelių rožių vandens (nebūtina)
poros siūlelių šafrano (nebūtina)

1. Puode su storu dugnu užviriname pieną ir verdame ant vidutinės ugnies, kol jo pusė nuvirs. Karts nuo karto nepamirštame pamaišyti. Pienas taps šiek tiek tirštesnis ir švelniai gelsvos spalvos. Atvėsiname.

2. Keptuvėje sausai paskrudiname manų kruopas iki jos švelniai paruduos.

3. Sumaišome pieną, miltus ir manų kruopas kol nelieka gumuliukų ir leidžiame pastovėti apie pusvalandį. Tešla turi būti maždaug grietinės tirštumo, ir jei ji tampa per tiršta, galima įmaišyti šiek tiek pieno ar vandens.


4. Tuo tarpu pasigaminame sirupą. Stiklinėje verdančio vandens ištirpiname stiklinę cukraus. Indijoje mėgstama saldumynus pagardinti rožių vandeniu bei šafranu (nebūtina, jei neturite).

5. Įkaitiname puode arba gilioje keptuvėje aliejaus tiek, kad apsemtų blynelį. Indijoje kepimui yra naudojamas „ghee“ – išgrynintas sviestas. Pasemiame samtį tešlos ir pilame į aliejų sukdami ratu ir formuodami apvalų blynelį. Neišsigąskite, jei pasirodys, kad blynas prilipo prie dugno. Palaukite, kol jis šiek tiek apkeps (pradės keisti spalvą) ir tada lengvai jį atlaisvinkite nuo dugno. Krašteliams pradėjus šviesiai ruduoti, apverskite ir palaukite dar minutėlę, kol ir antroji pusė rusvai pageltonuos.


6. Nekepkite per ilgai, nes blyneliai pasidarys kieti.


7. Blynelį dedame ant lekštės ir aplaistome šiltu sirupu. Taip blynelius krauname vieną ant kito laistant sirupu ir vartant, kol jie pilnai jo prisigers.


8. Paprastai jie yra laikomi šiltai tame sirupe iki tol kol patiekiami ant stalo. Neturint tam galimybių, arba patiekiant kitą dieną, galima tiesiog pašildyti mikrobangų krosnelėje. Ant viršaus pabarstome susmulkintų pistacijų.


Yra daug „modernių“ pagreitinto gaminimo variantų su nesaldintu kondensuotu pienu ar pieno milteliais. Kai kuriuose receptuose naudojamas paprastas ir visai netirštintas pienas. Manau, kad visi variantai yra savotiškai skanūs :o)

Blyneliai yra valgomi šilti tik su sirupu, arba, pavyzdžiui, su vaniliniais ledais. Manau, kad puikiai tiktų ir naminis uogų sirupas su braškėmis, vyšniomis ar serbentais. Indijoje mėgstamiausia kombinacija yra su atvėsintu „rabri“ – sutirštintu pienu su cukrumi, kardamonu ir pistacijomis.

2009-02-19

Confit Byaldi


Šį patiekalą skiriu Adelei, kurios pirmasis matytas filmukas kino teatre buvo Ratatouille!

Kai galvojau, ką tokio pagaminti Prancūzų virtuvės savaitei, prisiminiau, kad visada knietėjo paragauti to paslaptingojo ir nuostabaus patiekalo, kurį „sukūrė“ peliukas Ratatouille (a.k.a. Remy). Taip be galo miela buvo stebėti kaip meistriškai ir su meile jis gamino, o kritiko reakcija buvo labai įtikinama.

Iš tiesų, jo pagamintas patiekalas nėra tradicinis Ratatouille, o prancūzų šefo Michel Guérard sukurta jo variacija, pavadinta Confit Byaldi. Thomas Keller konsultavo filmuko kūrėjus maisto gaminimo reikalais ir, pagautas įkvėpimo, sukūrė daugybę žiūrovų sužavėjusį patiekalo patiekimą. Receptas buvo publikuotas New York Times laikraštyje.

Iš pradžių galvojau, kad tai bus patiekalas, kurį pagaminsiu vieną kartą gyvenime iš „sportinio intereso“, nes atrodė, kad bus labai jau daug darbo. Tačiau jo gaminimas visiškai nėra varginantis, ypač jei yra su kuom paplepėti, o jei dar ir vyno taurė... :) Tiktai ilgai užtrunka kepimas orkaitėje. Geriau neprasidėti vėlai vakare, kad netektų iki paryčių budėti. Tai vienas tų patiekalų, kurie tampa dar skanesni kitą dieną ar net po keletos dienų, todėl galima paruošti iš anksto turint daugiau laisvo laiko.

Patiekalas susideda iš dviejų sluoksnių. Pirmasis yra Pipérade, kuriam reikės:

½ raudonosios paprikos
½ geltonosios paprikos
½ oranžinės paprikos (neturėjau ir vartojau antrąją geltonosios paprikos pusę)
1 šaukštas susmulkinto česnako
½ puodelio susmulkinto svogūno
3 susmulkintų pomidorų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
porą šakelių čiobrelio
šakelė petražolės (neturėjau, todėl nusprendžiau vartoti šviežią baziliką – tiko!)
lauro lapelio
drukos pagal skonį

Viršutiniam daržovių sluoksniui reikės:

1 mažos žalios cukinijos
1 mažos geltonos cukinijos
3 vidutinių pomidorų
1 vidutinio baklažano (aš vartojau 3 labai mažus)
1 šaukšto susmulkinto česnako
2 šaukštelių alyvuogių aliejaus
½ šaukštelio čiobrelio lapelių
druskos ir maltų pipirų pagal skonį

Ir galiausiai padažiukui serviravimui reikės:

1 šaukšto alyvuogių aliejaus (extra virgin)
1 šaukštelio balzaminio acto
čiobrelio lapeliu
druskos ir maltų pipirų

Gaminam:

1. Pirmiausia ruošiame Pipérade: įkaitiname orkaitę iki 230 C, sudedame išvalytas paprikų puseles (odele į viršų) ir palaikome jas orkaitėje apie 15 minučių arba kol odelė “atsilaisvins”. Palaukiame kol atvės, nulupame odelę ir smulkiai supjaustome paprikas kubeliais.


2. Tuo tarpu, kol paprikos kepa, susmulkiname svogūnus, česnaką ir supjaustome pomidorus mažais kubeliais.

3. Su dviem šaukštais alyvuogių aliejaus ir ant labai silpnos ugnies pirmiausia apkepame svogūnus ir česnaką, kol svogūnai visiškai suminkštės, tačiau neleidžiant jiems paruduoti.

4. Tada sudedame į keptuvę pomidorus, porą čiobrelio šakelių, lauro lapelį ir visą petražolės šakelę. Aš vietoj petražolės vartojau šviežio baziliko lapelius. Vėlgi kepame ant labai silpnos ugnies kol pomidorai visai suminkštės ir beveik nebeliks skystimo (apie 10 minučių). Namuose pasklis nuotabus prieskonių aromatas!


5. Galiausiai sudedame paruoštas paprikas ir dar patroškiname kol jos visiškai suminkštės. Pagardiname druska pagal skonį. Išimame čiobrelį, petražolę bei lauro lapelį, vieną šaukštą troškinio atidedame serviravimui, o likusias daržoves sudedam lygiu sluoksniu i kepimo indą.


6. Kol lėtai keptuvėje troškinasi Pipérade, galime pradėti pjaustyti daržoves. Cukinijas, pomidorus ir baklažaną supjaustome vienodais plonais (~4 mm) griežinėliais. Susmulkiname česnaką ir paruošiame padažą daržovėms sumaišydami alyvuogių aliejų, česnaką, čiobrelio lapelius, druską ir pipirus.


7. Ant Pipérade sluoksnio pakaitomis sudeliojame daržovių griežinėlius.


8. Ant viršaus užpilame paruoštą padažiuką, sandariai uždengiame su folija ir dedame į iki 135 C įkaitintą orkaitę. Kepame apie 2 valandas, arba kol daržovės suminkštės.


9. Tada nuimame foliją, pasimėgaujame pasakišku aromatu ir kepame atidengtą dar apie pusvalandį. Jei daržovės pradėtų ruduoti, vėl pridengiame su folija.


10. Galima valgyti iš karto arba atvėsinti, uždengti ir laikyti šaldytuve iki poros dienų. Vėliau galima patiekti šaltą, kaip užkandėlę, arba pašildytą, kaip pagrindinį patiekalą (su ryžiais, „kus-kus“, makaronais, duona) arba garnyrą prie mėsos ar žuvies.

11. Prieš patiekiant, paruošiame padažiuką sumaišydami extra virgin alyvuogių aliejaus, balzaminio acto, čiobrelių lapelių, atidėtą šaukštą Pipérade troškinio ir druskos bei pipirų.

Iš ties labai gardus ir toks naminis bei sušildantis patiekalas su labai subtiliu čiobrelių ir česnako skoniu. Visą vakarą namai kvepėjo nuostabiu aromatu sklindančių iš orkaitės. Šiek tiek paragavau ką tik iškepto patiekalo ir nors ne į savo vaikystės, bet į filmuko prisiminimus iš karto nuklydau :) Mmmm-mmm-mmmm!


Kitą dieną paragavau šaltos užkandėlės – gardumėlis! Tikrai vėl gaminsiu!

2009-02-16

Kriaušės raudonajame vyne


Tai dar vienas labai paprastas pagaminti desertas, kuris visada susilaukia gausių komplimentų. Saldžiarūgštis vyno padažas paaštrintas juodaisiais pipirais bei su cinamono aromatu, traškios kriaušės ir aksominis karštas šokoladas! Šiam patiekalui rekės:

1 butelio neprabangaus raudonojo vyno
4 kietesnių kriaušių
~1/2 puodelio cukraus
10-12 juodųjų pipirų
1 (3 cm) cinamono lazdelės
~1/4 citrinos žievelės
gabalėlio juodojo šokolado

1. Kriaušes nulupame ir supjaustome į aštuonias dalis (arba riekelėmis).


2. Puode užkaitiname vyną ir suberiame į jį cukrų. Į sietelį sudedame šiek tiek patrintus pipirus, cinamoną, bei citrinos žievelę ir pamerkiame į vyną.

3. Sudedame kriaušes ir verdame ant stiprios ugnies apie 20 minučių arba kol kriaušės suminkštės iš įšorės, tačiau vis dar bus šiek tiek traškios viduje.


4. Išimame kriaušes ir prieskonius iš puodo ir toliau verdame vyno padažą, kol jis šiek tiek nuvirs ir sutirštės.

5. Tuo metu, paruošiame karšto šokolado padažą: gabalėlį juodojo šokolado lėtai ištirpiname puodelyje, įdėtame į didesnį puodą su verdančiu vandeniu. Galima įmaišyti šiek tiek grietinėlės ir šiek tiek maltų raudonųjų pipirų (BAM!).

Štai ir viskas. Beje, kitą dieną vyno padažas tampa dar gardenis, o kriaušės prisigeria prieskonių ir vyno!

Bulviniai kotletėliai - "Aloo tikki"


Šie bulviniai kotletėliai, vadinami „aloo* tikki“, yra mėgstama vegetariška užkandėlė Indijoje: ar tai iš maisto prekystalio gatvėje, ar užkandinėje, ar priėmime. Malti bei švieži prieskoniai priduoda ugnelės šiems bulviniams rutulėliams, o paruošimas užtrunka vos keletą minučių. Jiems reikės:

6 virtų bulvių
½ puodelio žirnių (šviežių arba šaldytų)
1 v.š. susmulkinto imbiero (arba imbiero „pastos“, kurią galima įsigyti paruoštą)
1 žaliasis čili pipiras
½-1 a.š. malto raudonojo čili
4 v.š. maltų džiuvesėlių
1 a.š. garam masala (indiškų prieskonių mišinys, kurio galima rasti, pvz., Maximos prieskonių skyriuje)
šiek tiek šviežios susmulkintos kalendros
druskos pagal skonį
aliejaus kepimui

1. Sutriname virtas bulves ir sudėję nuplikytus žirnius, juos šiek tiek aptraiškome.

2. Sudedame visus kitus ingredientus ir gerai išmaišome.

3. Formuojame kotletėlius ir apkepame abi puses su keliais šaukšteliais aliejaus.

4. Skaniausi ką tik iškepti! Paprastai jie ya valgomi su įvairiais aštriais padažais vadinamais chutney**, tačiau visai skanu ir su grietine ar saldžiarūgšte (pvz., slyvų) uogiene.

*aloo = bulvė (hindi klb.)

**Vienas tradicinių ir paprastų pagardų yra "mėtų-kalendrų chutney". Receptą rasite čia.

Bananų “flambé”


Mano brangusis vis prisimindavo ir ilgesingai kalbėdavo apie savo mėgstamą desertą, kurio jam jau seniai neteko skanauti – bananų „flambé“. Šį savaitgalį nusprendžiau išbandyti šį skanėstą ir išklausinėjusi kas ir kaip, pradėjau improvizuoti. Pasirodo, tai yra super paprasta.

2-3 bananai
4 gvazdikėliai
1 maža cinamono lazdelė arba maltas cinamonas
2-3 šaukšteliai rudojo cukraus
1 su kaupu šaukštas sviesto
keletas šlakelių tamsaus romo
serviravimui vanilinių ledų/karšto šokolado/mėtų lapelių/braškių/plaktos grietinėlės ar ko tik širdis geidžia

1. Aš naudojau Keralos bananus (“plantains”), kurie yra šiek tiek saldesni ir kietesni, tačiau puikiai tiks ir paprasčiausi nepernokę bananai. Perpjauname juos išilgai ir pusiau arba į tris dalis, priklausomai nuo banano dydžio.


2. Keptuvėje įkaitiname sviestą ir ištirpiname jame rudąjį cukrų. Maišome, kol cukrus karamelizuosis, tačiau atsargiai – nesudeginkite.

3. Įmaišome sutrintus prieskonius.

4. Sudedame į keptuvę bananus ir pakepus apie vieną minutėlę, apverčiame ir taip pat apkepiname kitą pusę.


5. Įpilame kelis šaukštus tamsaus romo ir uždegame. Jei po ranka turėtumėte bananų likerio, šlakelis jo labai tiktų kartu su romu.

6. Patiekiame karštus tiesiai iš keptuvės. Labai tinka su vaniliniais ledais, o toliau – fantazijai ribų nėra.

Į tvirtesnę taurę, įdėjau vanilinių ledų, dar karštus bananus, šiek tiek šokoladinio padažo ir rudojo cukraus "ant šaukštelio galo". Tada atskirame indelyje uždegiau šiek tiek romo ir tuojau pat jį užpyliau ant cukraus.

Beje, skanu ir be jokių priedų!

2009-02-13

Kiaušinių troškinys - "Egg curry"


Kiaušinių troškinys – gal ir neįprastas derinys lietuviams, bet labai populiarus patiekalas Indijoje. Galbūt dėl to, kad yra sotus ir lengvas pagaminti. Taip pat, šis patiekalas gali išgelbėti pamiršus iš anksto išimti mėsą iš šaldiklio, ar netikėtai užklupus svečiams.

Yra keletas skirtingų šio patiekalo paruošimo būdų, kurie yra tradiciniai įvairiose Indijos valstijose. Jis gali būti patiekiamas su kietai virtais kiaušiniais, kiaušiniene arba omletu. Pastarasis yra mano mėgstamiausias, nes omletas prisigeria sodraus kokoso pieno, pagardinto cinamonu, kardamonu bei gvazdikėliais, padažo, kuris sušildo iš vidaus ir priduoda jaukumo jausmą. Nors šį kartą mes gaminome su virtais kiaušiniais, gaminimo būdas bei ingredientai nesikeičia. Tiesiog pabaigoje vietoj virtų kiaušinių įdėkite atskirai pagamintą lengvą omletą ir leiskite jam šiek tiek ilgiau pamirkti padaže.

Tai yra Ranjito firminis patiekalas, už kurį jį labai mylėjo jo draugai indai studijų laikais L.A. Todėl šį kartą aš esu tiktai pagalbininkė ir metraštininkė.

Jums reikės:

4 kietai virtų kiaušinių
3 mažų svogūnų
3 pomidorų
6 česnako skiltelių
½ cm imbiero šaknies gabalėlio
½ puodelio kokoso pieno (galima pakeisti 1 puodeliu paprasto pieno ir neskiesti vandeniu)

1 šaukštelio garstyčių sėklų
~1 cm ilgio cinamono lazdelės (galima pakeisti maltu cinamonu)
5 kardamono ankščių (kas ir kaip? spausti čia)
5 gvazdikėlių

½ šaukštelio maltos ciberžolės
2 šaukšteliai maltų indiškųjų kmynų (kumino)
½ šaukštelio maltų raudonųjų čili pipirų (arba pagal skonį)
2 šaukšteliai maltų kalendros sėklų
8-10 kvapiosios murėjos (curry) lapelių (nebūtina) (kas ir kaip? spausti čia)
druskos (pagal skonį)

1. Susmulkiname svogūnus, pomidorus, česnaką bei imbierą.


2. Išlukštenam kardamoną ir išimame mažas juodas sėklas. Šiam patiekalui naudosime tiktai jas. Kardamono kiautą vėliau galima panaudoti verdant arbatą.

3. Sudedame kardamono sėklas, cinamoną ir gvazdikėlius į priekonių trintuvę ir susmulkiname.

4. Įkaitiname porą šaukštelių aliejaus ir pirmiausia paskrudiname garstyčių sėklas.

5. Tada suberiame susmulkintus prieskonius (kardamono sėklas, cinamoną ir gvazdikėlius) ir pakepiname apie minutėlę, kol jie išleis aromatą. Kaip daugumoje indiškų receptu, prieskoniai (masala) yra apkepinami pirmiausiai tam, kad išsiskirtų ir gerai susimaišytų prieskonių skoniai.

6. Toliau dedame svogūnus, česnaką ir imbierą, ir pamaišant kepiname kol svogūnai taps minkšti ir permatomi.

7. Tada įmaišome maltus prieskonius: kalendrą, ciberžolę, čili pipirus ir kmynus. Pakepame dar minutėlę.

8. Įdedame pomidorus ir kepame pamaišant kol pomidorai suminkštės (apie 3 minutes).

9. Galiausiai, įpilame kokoso pieną ir apie pusę stiklinės vandens (kiekis priklauso nuo kokoso pieno tirštumo). Užviriname ir paverdame ant silpnos ugnies apie 5 minutes. Pačioje pabaigoje įdedami kvapiosios murėjos lapeliai.


10. Kiaušinius perpjauname pusiau, sudedame juos į troškinį, palaukiame porą minutėlių ir galime tiekti ant stalo.


11. Valgome su ryžiais arba duona.


Kviečiu nepabijoti ir išbandyti ką nors nauja, t.y. kiaušinių troškinį! :o)

P.S.: priskyriau šį receptą vegetariškai (=be mėsos) kategorijai ir šiek tiek suabejojau. Įdomu ar vegetarai Lietuvoje valgo kiaušinius? Indijoje tai yra 100% NE vegetariškas patiekalas.

2009-02-11

Apkeptos vištienos troškinys su kokoso pienu






Mano vyro šeima yra kilusi iš Keralos valstijos. Tai nepaprasto grožio ir visada žaliuojanti pietinė valstija vakarinėje Indijos pakrantėje. Jos krantus skalauja Arabijos jūra ir, dėl dviejų kasmetinių musono sezonų, didžiąją dalį jos ploto dengia tankios kokoso palmių plantacijos. Dėl to visos kokoso riešuto dalys tradiciškai buvo naudojamos ne tik maisto ruošime, bet ir buityje. Pavyzdžiui, paviršutinis sluoksnis naudojamas matracams kimšti bei virvėms vyti, iš kiauto budavo gaminami vienkartiniai šaukštai, bliūdeliai maisto patiekimui bei dantų šveitikliai, o iš lapų – liežuvio valymo šepetėliai. Taip pat šioje valstijoje yra auginami įvairiausi prieskoniai: kardamonas, gvazdikėliai, pipirai, vanilė, cinamonas, žvaigždinis anyžius ir t.t.

Aš kiekvieną savaitę laukiu sekmadienio, nes sekmadieniais mes tradiciškai važiuojame valgyti pietų pas mano vyro močiutę, kuri yra puiki kulinarė. Nors ji galėtų pagaminti patiekalą iš bet kurio pasaulio krašto, ji mus lepina Keralos virtuvės vaišėmis, nes gyvenant Maharaštoje mums šių patiekalų tenka retai ragauti. Tai daugiau nei pietūs - skoniai ir kvapai mus tarsi perkelia iš šito triukšmingo ir dulkino didmiesčio į egzotišką ir ramią Keralą. Todėl nenuostabu, kad nusprendžiau pradėti savo blog‘ą būtent nuo šios virtuvės valgių norėdama pasidalinti gardžiomis jos paslaptimis.


Šios dienos patiekalas yra apkeptos vištienos troškinys su kokoso pienu (thengapal chertha varutha kozhi kari (malajalių klb.)) iš receptų knygos „Essential Kerala Cookbook“ (aut. Vijayan Kannampilly). Tai yra Keralos musulmoniškos bendruomenės patiekalas. Jam reikės:

500 g vištienos
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 vidutinio dydžio bulvių
1 puodelio kokoso pieno
1-2 šaukštelių druskos
3-6 aštriųjų žaliųjų pipirų (čilių) – pagal skonį
sauja kvapiosios murėjos ("curry") lapelių (galima praleisti, jei neturite) (kas ir kaip? spausti čia)

Marinatui reikės:

8 laiškinių svogūnų
6 česnako skiltelių
3 gvazdikėlių
2 cinamono lazdelių (8 cm) – galima pakeisti maltu cinamonu
20 pipirų
2 šaukštelių aguonų
1 šaukštelio maltų kalendros sėklų
1 šaukštelio maltos ciberžolės
½-1 šaukštelio maltų raudonųjų čili arba džiovintų raudonųjų čilių – pagal skonį

1. Supjaustome vištieną vidutinio dydžio gabaliukais (5-10 cm).

2. Į maisto smulkintuvą dedame: pasmulkintus laiškinius svogūnus, česnako skilteles, aguonas, kalendrą, ciberžolę ir čili (čili galima praleisti, jei nenorima, kad būtų l. aštru), sutrintus gvazdikėlius, pipirus ir cinamoną, bei ¼ stiklinės vandens.

3. Visą tai susmulkiname iki vientisos žalios masės, kuri labai gaiviai kvepia nuo šviežių laiškinių svogūnų.

4. Šią masę įtriname į vištieną ir pamarinuojame apie pusvalandį.

5. Tuo metu supjaustome svogūnus ir bulves plonomis juostelėmis.

6. Įkaitiname porą šaukštelių aliejaus ir pradedame kepinti bulves. Kai bulvės pradeda minkštėti, įdedame svogūnus ir kepiname maišant kol bulvės taps minkštos, o svogūnai - permatomi.

7. Kitame puode užviriname kokoso pieną praskiestą ½-1 stikline vandens (jei kokoso pienas yra labai skystas, galima naudoti jo dvi stiklines ir neskiesti vandeniu). Pagardiname 1-2 šaukšteliais druskos (pagal skonį) ir sudedame vištienos gabaliukus su visu marinatu. Šiuo metu išsiskiria švelnus česnako aromatas! Paverdame apie 10 minučių ant silpnos ugnies.

8. Tada įdedame 3-6 nesmulkitus, o tiktai išilgai įpjautus žaliuosius čili pipirus (kiekis priklausys pagal skonį ir pipirų aštrumą), bei kvapiosios murėjos lapelius. Kvapiosios murėjos leplių yra sunku įsigyti ne Indijoje, tačiau patiekalas bus skanus ir be jų! Paverdame ant stipresnės ugnies, kol padažas sutirštės.

9. Keptuvėje įkaitiname apie 2-3 šaukštelius aliejaus (tradiciškai yra naudojamas išgrynintas sviestas – ghee) ir sudedame iš padažo išimtus vištienos gabaliukus. Juos gerai apkepiname ant stiprios ugnies, kad odelė apskrustu.

10. Sudedame į kepinamą vištieną bulves ir svogūnus bei padažą, gerai išmaišome, pagardiname šviežia smulkinta kalendra ir galime patiekti ant stalo.


11. Valgome su ryžiais arba duona.

Man iki šiol nebuvo tekę valgyti žalio kario, kurio pagrindas butu ne kalendra, o laiškiniai svogūnai. Troškinys buvo labai įdomus, o svogūnų skonį sušvelnina kokoso pienas. Iš ties gardu!

Nebijokite pagaminti daugiau, nes kitą dieną šis troškinys buvo dar skanesnis.