Krevečių troškinys su kokosų pienu, moliūgu ir špinatais (Pietų Indija)

Karšta, žiauriai karšta. Temperatūros gal ir "nukrito" nuo +37C iki +33 - +34C pastaruoju metu, tačiau drėgmė grėsmingai arti 100 procentų. Be to, šią vasarą karščiai prasidėjo dar kovo mėnesį vietoj gegužės... Tirpstu. Todėl kokių tai istorijų papasakoti šį kartą tiesiog nėra jėgų. Nebent tik trumpą linksmą atsitikimą. Kada tai balandžio pabaigoje mergina iš Mumbajaus (kur buvo karšta karšta vasara) vyko į Londoną (kur lynojo lynojo) darbo reikalais. Grįžo ir sako: "Bet kad ir šaltos vasaros Londone, vos 5 laipsniai!" Ir visi indai aplinkui pritariamai lingavo galvas :) Taip, čia nėra nei pavasario, nei rudens, o ir žiema - tai tik pavadinimas tarp kitko.

O šį troškinį pamilome nuo pirmo šaukšto. Toks švelnus ir sušildantis iš vidaus, bet labai paprastas ir greitas pagaminti. Beje, krevetes galima pakeisti vištiena, o špinatus galima ir praleisti. Originaliame Keralos recepte špinatų nėra, bet mes pabandėm eksperimentuoti, ir labai tiko, pridavė gaivumo.


500 g krevečių
~150 g moliūgo, supjaustyto kubeliais
saujos špinatų
2 svogūnų, supjaustytų pusžiedžiais
2,5 cm imbiero, susmulkinto
1-2 žaliųjų aitriųjų pipirų, perpjautų išilgai
400 ml kokosų pieno
1/2 a.š. ciberžolės
1/2 a.š. garstyčių sėklų
1 a.š. kumino
10 kvapniosios murėjos lapelių (nebūtina)
1 a.š. acto
druskos
aliejaus kepimui

1. Įkaitiname puode aliejaus ir pirmiausia apkepiname garstyčių ir kumino sėklytes, kol jos pradės spragsėti.

2. Sudedame imbierą, aitriuosius pipirus, kvapniosios murėjos lapelius bei svogūnus ir apkepame, kol svogūnai suminkštės ir taps permatomi (neleidžiame jiems paruduoti).

3. Suberiame cibržolę ir druskos, gerai išmaišome ir sudedame moliūgo gabalėlius. Po minutėlės supilame kokosų pieną ir vieną stiklinę (200 ml) vandens. Palaukiame kol užvirs ir verdame kartais pamaišydami kol moliūgo gabalėliai suminkštės.

4. Sudedame krevetes bei špinatus ir paverdame apie 5 minutes. Galiausiai supilame actą ir gerai išmaišome. Pateikiame kaštą su ryžiais arba balta duonele.

Skanaus!

Apkepti ryžiai su žirneliais (mutter pulao) ir Vishu - Keralos naujieji metai

Vakar (balandžio 15 d.) buvo astrologiniai Keralos naujieji metai - Vishu. Taip pat tai yra lygiadienis bei pirmojo indiško zodiako ženklo pirmoji diena. Sanskrito kalboje Vishu reiškia "lygus". Tiesa, kalendoriniai Keralos naujieji metai buna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai taip pat yra derliaus nuėmimo laikotarpis. Bet šį kartą apie Vishu. Šiais laikais mano vyro šeimoje Vishu šventė yra supaprastinta. Svarbiausias ritualas yra Vishukkani, kas reiškia "tai ką pirmą pamatai Vishu dieną". Iš vakaro yra paruošiamas puja (maldos) kambarys ar kampelis: aplink bronzinę alyvos lempą (mūsiškė yra su Saraswati, išminties ir menų deivės, atvaizdu) yra sudedami daiktai, kurie yra laikomi sėkmę nešančiais, kaip kad ryžiai, kokoso riešutas, nauja drobelė, švento rašto knyga, gėlės, įvairūs vaisiai, t.t. Kitą rytą visi šeimos nariai atsikelia vos tekant saulei ir užmerktomis akimis eina i puja kambarį, kad pirmas metuose išvystas reginys būtų Vishukkani. O jei niekaip dėl kokių nors tai aplinkybių negali atlikti Vishukkani ritualo, tada užmerktomis akimis reikia eiti prie veidrodžio, kad pirmas pamatytas reginys būtų savo paties atvaizdas. Nesgi hinduistai tiki, kad dievas yra ir kiekviename iš mūsų.

Šią dieną šeimos vyresnysis dovanoja pinigų visiems jaunesniems šeimos nariams, taip linkima sėkmingų ir turtingų metų. O priimant dovaną, reikia klauptis ant žemės ir paliesti vyresniojo kojas - taip gaunamas palaiminimas. Na ir žinoma viskas yra apvainikuojama šeimos susibūrimu ir gausia Keralos maisto puota, kurią sudaro labai paprasti, bet be galo gardūs vegetariški valgiai. Žinoma neapsieinama be daržovių aviyal, dal'o su kokosu, sambar, papad, bananų traškučių, kokosinių ryžių, įvairiausių keptų daržovių/pupų su kokosu ir pan. Dievinu šį maistą tiek, kad tetos net spėlioja ar nebūsiu praeitame gyvenime Keraloje gyvenusi :o) Bet aš sakau, kad tai tiesiog nuostabus maistas, dėl kurio negalima neiti iš proto.

O šį kartą taip vadinamas žirnelių pulao. Kai tai bendro turi su Kerala ar apskritai pietine Indija? Ogi tai, kad tik tai tame krašte apkepti virti ryžiai yra vadinami pulao. Tad šis patiekalas labai tiks išradingesniam ryžių likučių sudorojimui. O jei ryžius virsite būtent šitam patiekalui, yra patartina leisti ryžiams atvėsti prieš juos apkepant, nes tada jie išliks puresni ir mažiau susitrins. Bet kokiu atveju, kepant šiuos ryžius maišykite labai atsargiai su medine lopetėle stengdamiesi nesutraiškyti nei ryžių, nei žirnelių.

Mutter pulao:

~2 puodelių virtų birių Basmati ryžių, atvėsintų
saujelės anakardžių riešutų, pasmulkintų
~puodelio žirnelių, šviežių arba šaldytų
mažo svogūno, pasmulkinto
2-3 česnako skiltelės, susmulkintos
mažas gabalėlis imbiero šaknies, susmulkintos

1-2 gvazdikėlių
2-3 kardamono ankščių
~2 cm cinamono lazdelės, perlaužtos į kelias dalis
1 a.š. kumino sėklų

keleto stiebelių šviežios kalendros, susmulkintos (nebūtina)
druskos pagal skonį
aliejaus/sviesto kepimui



1. Puode įkaitiname aliejaus/sviesto ir pirmiausia apkepiname česnaką ir imbierą. Karts nuo karto pamaišome ir kepame porą minučių, tačiau neleidžiame paruduoti.

2. Sudedame visus prieskonius ir pakepame vos minutėlę, kol atsiskleis aromatai.

3. Toliau sudedame svogūnus ir kepame, kol jie suminkštės ir taps permatomi.

4. Suberiame anakardžių riešutus bei žirnelius. Kepame keletą minučių, kol žirneliai šiek tiek suminkštės.

5. Suberiame ryžius bei pasūdome pagal skonį. Atsargiai išmaišome ir kepame, kol ryžiai sušils. Galiausiai pabarstome kalendra.

Skanaus!

Keptos bulvės su žirneliais (Aloo mutter) ir dabba/tiffin - pietūs ofise

Ką ofisuose pietums valgo indai? Daugelis užsisako taip vadinamus dabba arba tiffin pietus. Pažodžiui dabba reiškia dėžutė, tad kitaip tariant "pietūs dėžutėje". Tiffin - senamadiškas žodis reiškiantis "lengvi pietūs/popiečio užkandėlė", bet Indijoje taip pat paprastai reiškia tą kelių aukštų metalinę/aliumininę dėžutę, kurioje yra atnešami pietūs. Kas tuos pietus organizuoja? Neretai tiesiog namų šeimininkės pasamdžiusios keletą virėjų bei išnešiotųjų (dabbawala). Už labai prieinamą kainą kasdien tuo pačiu metu jums bus pristatyta dabba, kurios viename aukšte bus koks nors daržovių patiekalas, kitame -dal'as (lęšiai) arba vienokios ar kitokios pupos, trečiajame - chapati (indiška duonelė) ir paskutiniame - ryžiai. Galima užsisakyti ir nevegetariškus pietus, bet saugumo sumetimais daugelis pasirenka vegetarinį variantą. Tiesa, dar kats nuo karto galite rasti kokį skanėstą-siurprizą, ypatingai švenčių laikotarpiu. Maistas bus šviežias, ką tik pagamintas, dar šiltas ir paprastai skanus. Tos pačios dienos vakare tas pats dabbawala ateis surinki tuščių dėžučių. Pasirodo, kad toks servisas buvo sugalvotas Indijoje dirbusių kolonistų britų, kurie nenorėdami valgyti vietinės virtuvės maisto, užsisakydavo jų pačių namuose pagamintų pietų pristatymą į ofisus (šis faktas nėra patikrintas).

Esu ir aš išbandžiusi tokius pietus, tačiau iškilo pora problemėlių. Visų pirma, maisto man buvo žiauriai per daug, ypač ryžių ir chapati, kuriais matomai reikia užsikimšti skrandį, kad jis iki vakaro negurgztų :o) Išmesti sąžinė neleidžia, o nuo tokio kiekio ir nuo gausiai vartojamų riebalų gaminime, greitai plečiasi liemens apimtys... O riebalų negailima, kaip sviesto kokiam prancūziškame restorane, bent jau kaip aš įsivaizduoju :o) Tad teko mums atsisakyti šio varianto ir stengiames kasdien neštis pačių pasigamintus pietus. O kodėl daugelis indų to nedaro? O todėl, kad daugelis jų yra tokie palepę, kad pašildyto vakarykščio maisto nevalgo. Na žinoma, kad ką tik pagamintas maistas visada yra skaniau, bet ne visada yra tam sąlygos. Kaip žinia dar iki mūsų kartos Indijos didmiesčiuose (ir tik ateityje kaimuose) dribanti moteris buvo retas reiškinys. Anksti kėlusios namų šeimininkės pagamindavo šviežius pietus vyrui ir vaikams. Todėl dar ir šiais laikais taip užaugusiai kartai vakarykštis maistas yra kategoriškas "no-no".

Tai va, gaminam nemažai ir tame tarpe paprastų, bet gardžių valgių, tik laiko rašymui vis pritrūksta. Vienas tokių basic, tačiau mėgstamų patiekalų yra aloo mutter (bulvės su žirneliais). Gana švelnus, vėlgi daug prieskonių nereikalaujantis receptas su vos jaučiamu saldumu nuo žirnelių ir atsveriančia rūgštele nuo natūralaus jogurto. Žirneliais tiks ir šaldyti, kai nėra šviežių.


Aloo mutter:

4 vidutinių virtų bulvių, supjaustytų kubeliais
2 saujų žirnelių
2-3 pomidorų

1/2 a.š. maltos ciberžolės
1/2-1 a.š. maltų raudonųjų aitriųjų pipirų
1 a.š. maltos garam masalos

3-4 v.š. natūralaus jogurto
druskos pagal skonį
ghee/aliejaus kepimui



1. Puode užviriname vandens, įpjaunama pomidorų odelę ir sumetame pomidorus į verdantį vandenį. Po minutėlės išgraibome ir paliekame atvėsti. Pomidorams atvėsus, nulupame odelę ir supjaustome kubeliais.

2. Tuo tarpu, įkaitiname šiek tiek ghee/aliejaus gilioje keptuvėje/puode ir ant vidutinės liepsnos apkepiname supjaustytas virtas bulves kol jos švelniai apskrus. Atidedame bulves į šalį.

3. Įkaitiname likusią dalį ghee/aliejaus ir suberiame maltus cibežolę, raudonuosius aitriuosius pipirus bei garam masalą. Išmaišome ir sudedame pomidorus. Leidžiame pakepti, kol pomidorai suminkštės ir išsiskirs jų sultys. Suberiame žirnelius ir dar pakepame porą minučių, kol žirneliai suminkštės.

4. Jogurtą švelniai paplakame ir įmaišome į pomidorus su žirneliais. Sudedame keptas bulvės, įberiame druskos pagal skonį, atsargiai išmaišome, kad bulvės pilnai pasidengtų padažu ir po poros minučių nukaičiame puodą. Patiekiame šiltą.

Skanaus!

P.S.: Vietoj jogurto galima įpilti maždaug 1/4 puodelio pieno beveik pačioje gaminimo pabaigoje. Gausis kremiškesnis ir šiek tiek saldesnis padažas.

Orkaitėje kepti blynai su karameliniais cinamoniniais obuoliais sekmadienio pusryčiams

Iš tikrųjų tai nei blynai, nei kiaušinienė, lengvučiai burnoje tirpstantys pusryčiai su nuostabiai iš vidaus sušildančio ir švelniai prabudinančio cinamono plutele bei karamelės pagrindu, kurios saldumą atsveria šlakelis šviežių citrinos sulčių. Obuolius yra geriau rinktis rūgštesnius ir kietesnius, bet iš bėdos tiks visi. Idealu, jei turite keptuvę, kurią galima naudoti ir orkaitėje. Na o jei neturite, kaip ir aš neturėjau, nieko tokio - visada galima pirmąją dalį ruošti keptuvėje ir paskui perdėti į kepimui orkaitėj skirtą indą. Na tik plovimo bus daugiau.


2 vidutinių obuolių, nuluptų ir supjaustytų riekelėmis
~2 v.š. sviesto
~2-3 v.š. rudojo cukraus

3 kiaušinių
1/2 puodelio miltų
1/2 puodelio pieno
1 v.š. cukraus
žiupsnelis druskos

1 a.š. sviesto
1/2 a.š. malto cinamono
1 v.š. rudojo cukraus
2-3 a.š. citrinos sulčių


1. Įkaitiname orkaitę iki 220 C laipsnių. Keptuvėje išlydome 2 šaukštus sviesto ir ant vidutinės liepsnos apkepiname obuolių riekeles, kol jos suminkštės ir išleis sultis. Suberiame rudąjį cukrų ir maišydami kepame dar minutėlę, kol cukrus gražiai karamelizuosis.

2. Tuo tarpu suplakame kiaušinius, pieną, šaukštelį cukraus ir miltus, įberiame žiupsnelį druskos. Supilame tešlą ant karamelinių obuolių ir pašauname į orkaitę 10-čiai minučių.

3. Kol blynas kepa, sumaišome likusį rudąjį cukrų su cinamonu ir supjaustome likusį sviestą į mažus gabalėlius. Po 10 minučių, išimame keptuvę ir išdėliojame ant blyno paviršiaus svieto gabalėlius bei pabarstome cinamoniniu cukrumi. Pašauname atgal į orkaitę ir leidžiame pakepti dar apie 8 minutes arba kol viršus gražiai paruduos.

4. Prieš pat patiekiant, apšlakstome šviežiomis citrinos sultimis. Pjaustom, dedam į lėkštutes ir valgome garuojančiai karštą.

Skanaus!

P.S.: Aš sumažinau cukraus kiekį ir tiesą pasakius, dedu iš akies, tad galima dėti daugiau, jei yra toks noras.

Oeufs en Cocotte (arba tiesiog orkaitėje kepti kiaušiniai) su Pietų Indijos skoniu

Šį ryt pajutau įkvėpimą improvizuoti, kas man retai nutinka rytais, nes esu 100% pelėda... O gal paprasčiausiai nesinorėjo nei vienokių, nei kitokių kiaušinių, pabodusių omletų, kiaušinienių. Mintyse pradėjau dėlioti skonius, kurių šiuo metu norėčiau: kažko šiek tiek sušildančio, bet tuo pačiu švelnaus, vos jaučiamo saldumo... Prisiminiau kažkada gamintus Nigellos orkaitėje keptus kiaušinius, bet norėjosi kažko daugiau. Įprasta masala - svogūnai, pomidorai, čiliai, kalendra - atrodė per aitru šį rytą. Mintys nuklydo link vieno man dieviškiausių Keralos patiekalų - bulvių aviyal. Pradėjau kalbinti Ranjitą, nors pradžioje jo kažkodėl nesužavėjo ši idėja :o) Bet man jau mintyse visi skoniai puikiai derėjo, o šaldytuve buvo ir malto kokoso ir netgi supjaustyto svogūno likučių, turėjau rizikuoti. Galvojau, kad bus arba visiška nesėkmė arba super - pavyko puikiai! Nors nenuostabu, kas gali nepavykti su kokosu..?

Pusryčiai dviems:

2 šviežių kiaušinių (sotesniems pusryčiams - 4)
1/2 nedidelio svogūno, susmulkinto
~4 v.š. šviežio kokoso, paruošto štai taip
1 a.š. garstyčių sėklų
keleto kvapiosios murėjos lapelių (nebūtina)
1/4 a.š. maltos ciberžolės
1 žaliojo čili, perpjauto išilgai ir išimtomis sėklytėmis (nebūtina)
~2 v.š. tiršto kokoso pieno (galima pakeisti grietinėle)
druskos
aliejaus/sviesto kepimui

1. Įkaitiname orkaitę iki 180 C ir užviriname porą puodelių vandens.

2. Keptuvėje įkaitiname šiek tiek aliejaus/sviesto ir pirmiausia apkepiname garstyčių sėklas, kol jos pradės sproginėti.

3. Sudedame kvapiosios murėjos lapelius ir pakepame dar minutėlę.

4. Suberiame svogūnus ir čilį, kepame kol svogūnai taps permatomi, neleidžiame jiems ruduoti.

5. Suberiame maltą ciberžolę, gerai išmaišome ir sudedame sumaltą kokosą, pasūdome pagal skonį. Pakepame porą minučių vis pamaišydami. Nukaičiame keptuvę.

6. Du suflė tipo indelius ištepame alyvuogių aliejumi/sviestu. Įmušame po kiaušinį, ant viršaus dedame po keletą šaukštų apkepinto kokoso ir po šaukštą tiršto kokoso pieno.

7. Sudedame suflė indelius į didesnį kepimo indą ir pripildome jį verdančiu vandeniu tiek, kad indeliai būtų pusiau apsemti.

8. Kepame orkaitėje apie 15 minučių, trynys bus kremiškai skystas. Kepkite porą minučių ilgiau, jei dėjote po du kiaušinius. Patiekiame su skrebučiu.

Skanaus!

Meksikietiška kiauliena ("carnitas") su žaliu "salsa" padažu skubantiems (greitpuodyje)

Kartais užeina toks poreikis, kai bet ką atiduočiau už lėkštę gero meksikietiško maisto, na arba kubietiško paimčiau... Nors Minneapolis ypatingai geromis meksikiečių užeigėlėmis nepasižymėjo, bet keletą perliukų tenai buvom atradę. Ypatingai nerealus buvo toks labiau bendrai lotynų Amerikos mažuliukas restoranėlis ("hole in the wall" tipo) nuosavame mediniame namelyje su išmargintomis revoliuciniais motyvais sienomis ir plastmasiniais baldais, bet maistas buvo toks naminis ir labai autentiškas. O Mumbajuje arba gero nėra, na arba dar neatradom.... Nenuostabu, kad pirmoji mūsų teminė vakarienė šiame mieste buvo skirta būtent Meksikos virtuvei. Oi kaip stebinau vietinės parduotuvėlės darbuotojus kukurūzų miltų ieškodama. O kai pasiūlydavo krakmolo, tekdavo aiškinti, kad "ne, netiks, aš čia tokius tipo čapačius kepsiu, tik man reikia kitokių miltų" :o) Bet pagaliau radau tokių miltų, kokių reikėjo, prikepėm kalną tortijų, keptų pupų, super skanių karnitų receptą pasisekė užtikti, vištienos mole padaže, planteinų na ir visokiausių salsų bei vaisių su tekila netrūko.

O dar labai mėgdavau, nors čia jau tikras meksikietis tikrai įsižeistų, karts nuo karto tokioje greito meksikietiško maisto valgyklėlėje Chipotle "buritos bliūdely" išsinešimui nugriebti po darbo. Kaip tik viena jų užeigėlių prie mano autobuso sustojimo downtown'e buvo įsikūrusi. Ten tokią buritą be tortijos padarydavo, tik įdarai visokie skaniausi. Pirmiausia dėdavo pasirinktos mėsytės, tada pasirinktų keptų pupų, salsos, guakamolės, salotų, jei nori, sūrio ar grietinės - NIAM!

Tai panašiu principu ir gaminom vakarienę, tik ne pagal tą anksčiau minėtą karnitų receptą, bet pagal pagreitintą, daug dirbantiems ir mažai laiko turintiems. Geriausiam rezultatui rekomenduoju greitpuodį! Mėsyte gausis minkštutėlė viduje, o paviršius šiek tiek karamelizuosis. Skonis, aišku, nėra visai tas pats, kaip TŲ ilgai marinuotų visokiausiame gėryje ir lėtai virtų, bet viską pasvėrus ir įvertinus sąlygas, priėmėm už gerą! Sloksniavimas tai pagal fantaziją, su pupelėm ar be jų, salsa, pomidorais, avokadais, kas mėgstat, galit ir grietinės šaukštelį vožtelėt ant viršaus.

Kiaulienai:
~800 g vidutinio dydžio neriebios kiaulienos gabalėlių
puodelio apelsinų sulčių
~1-2 puodelių vandens
~1 a.š. maltos paprikos
~1 a.š. raudonėlio (oregano)
druskos pagal skonį

1. Į greitpuodį sudedame kiaulienos gabalėlius, supilam apelsinų sultis, vandens, suberiam sausus prieskonius ir pasūdome pagal skonį. Verdame apie 15 minučių nuo pirmojo garų išsiveržimo. Nukaičiame ir dar leidžiame šiek tiek pavirti, kol greitpuodis pravės. (Jei gaminsit be greitpuodžio, tai teks ilgai virti, gerą valandą ar ilgiau, kol mėsytė taps tokia įrančiai minkštutė.)

2. Atsargiai atidengiame, vėl statome puodą ant karštos liepsnos ir verdame, kol visas skystis nuvirs, o mėsytės paviršius šiek tiek paruduos. Baigta!

Kadangi mėsytė tokia paprastutė, be jokių prieskonių, rekomenduoju patiekti su ugniniu salsos padažiuku. Pvz tokiu:

Žalios salsos padažui:
1 žaliosios paprikos
1-2 pomidorų
1/4 nedidelio svogūno
1-2 žaliojo čili pipiro (aba pagal skonį ir pipirų aitrumą)
1-2 česnako skiltelių
saujelės šviežios kalendros
druskos ir pipirų

Tiesiog sumetam viską į blenderį ir sumalam.

Skanaus!