2009-10-08

Ryžiai su šafranu - Vakarienė Bengalijos tema


Kaip šiaurinėje Indijoje nepasisotinama be įvairių duonelių, rytinėje ir pietinėje jos dalyse neapsieinama be ryžių. Jei teko paviešėti Indijoje, turėjot pastebėti, kad valgant yra mėgstama vienu metu į lėkštę prisikrauti po truputį, bet daugybę įvairiausių patiekalų. Dėl to "po truputį" neapsigaukite, nes tradiciškai einama bent vieną kartą pakartoti, na o jei norite labai pamaloninti šeimininkę, grįžkite prie vaišių stalo ir trečiąjį kartą. Geros vaišės skaitosi, kai bus bent keletas daržovių/pupų/lęšių patiekalų, ryžiai bei duonelė, bent du pasirinkimai iš vištienos, avienos ar žuvies, ir labai gerai jei vienas jų yra su daug padažo, o kitas sausai pakeptas. Dar nepamirškime jogurto ir ko nors traškaus (pvz. aliejuje gruzdintu "paapad"), o pabaigai - kas nors saldaus. Į smulkmenas kol kas nesigilinsim, nes žinoma yra skirtumų tarp valstijų ir progų, bet apibendrinant taip atrodytų tipiškos vaišės.

O Vakarų Bengalijoje, kuri yra šios savaitės tema, viskas yra kitaip. Tai viena iš keleto valstijų, kur yra mėgstama valgyti po vieną patiekalą, žinoma, su ryžiais. Būtų gana artima mums, tik jei ne viena smulkmenėlė - tų patiekalų gali būti žiauriai daug =) Šiuolaikinės kartos neaplenkė globalizacijos įtaka, bet tradicinės vaišės atrodytų maždaug taip: maistas yra patiekiamas sėdint ant grindų, ant kurių kiekvienam yra patiestas atskiras kilimukas sėdėjimui, o prieš jį padėta didelė metalinė lėkštė, aplink kurią sudėta daug mažų indelių su skirtingais valgiais. Skirtingi patiekalai nėra kraunami į lėkštę vienu metu, o valgomi paeiliui ir valgoma yra rankomis. Ryžiai yra labai svarbi valgio dalis ir yra pastoviai dalinami. Pradžioje yra atskiriama maža dalis ryžių, kurie sumaišomi su šiek tiek ghee, laimo sulčių bei druskos ir suvalgomi. Toliau yra valgoma kas nors kartaus (pvz, karela (hindi), bitter gourd (angl.), turbūt būtų koks kartusis moliūgas/agurotis lietuviškai...) Tada valgomi ryžiai su dal'u (lęšių troškiniu) bei keptomis daržovėmis (baklažanais, bulvėmis, moliūgu ir t.t.). Toliau pereinama prie kokio nors daržovių troškinio, po kurio seka žuvis. Jei valgoma poros rūšių žuvis, pirmiau patiekiama lengvesnė žuvis, o po jos - riebesnė. Žinoma, visa tai valgoma su ryžiais. Toliau seka mėsiškas patiekalas ir galiausiai įvairūs chutney bei marinuotos daržovės. Štai tokia puota yra pabaigiama saldumynais: ryžiais saldžiame piene arba saldžiu jogurtu, sandesh ir pan. Neblogai?

Dabar akivaizdu, kodėl rašiau, kad mūsų vakarienė buvo laaaaabai kukli, bet bent ryžių prie žuvies troškinio ir keptų baklažanų išvirėm =) Gana paprastučiai, bet labai tiko prie žuvies troškinio, kurio nepagailėdami pylėm ant jų. Žirneliai pridavė šviežumo, o kepti svogūnai - šiek tiek saldumo.

Ryžiai su šafranu:

2 puodelių virtų ryžių
1 vidutinio mėlynojo svogūno, susmulkinto
1 puodelio šviežių/šaldytų žirnelių
mažo žiupsnelio šafrano, išmirkyto šaukšte šilto pieno
druskos pagal skonį
ghee/aliejaus kepimui

1. Įkaitiname šiek tiek ghee arba aliejaus gilioje keptuvėje/wok ir apkepiname svogūnus, kol jie taps permatomi ir suminkštės. Svarbu svogūnų nesudeginti. Jei pradėtų ruduoti, primažinkite liepsną. Tai truks apie 5-8 minutes.

2. Tada suberiame virtus ryžius ir kepame pamaišydami dar geras 5 minutes. Jei ryžiai pradėtų svilti prie dugno, galite įdėti dar šiek tiek ghee.

3. Suberiame žirnelius ir kepame apie 7 minutes vis pamaišydami, tačiau pasistengdami nesutrinti žirnelių.

4. Galiausiai, supilame šafraną su pienu, pasūdome pagal skonį ir gerai išmaišome.

Skanaus!

3 komentarai:

Egle rašė...

O, dievulėliau, o dar sako, kad lietuviams svarnbiausia tik pavalgyt, prisikimšt ir kuo gausesnį stalą pasiruošt, kad neatrodytų, jog iš bado miršta. Šitas indų ir lietuvių vaišingumas tikriausiai pagrindžia teoriją, kad lietuviai iš Kašmyro kilę (čia sutrumpintai aš, bet tikrai taip esu skaičiusi).

Juokauju, žinoma, dėl visko. Bet kaip aš tau pavydžiu, kad tokioj įdomioj šaly su kardinaliai skirtinga kultūra tenka gyventi. Nors aš pati, kažin ar susidraugaučiau su indiška virtuve.

O ryžiai su žirneliais man kažkodėl primena vaikystę. mama labai panašiai gamindavo, tik žinoma be šafrano :)

Sparnuotis rašė...

Jūrate, kur jiems tiek telpa? Bet dievaži, kaip viskas skanu... tikriausiai net ir man tiek tilptų - žuvytės, daržovės, mmm... Jūrate, o gal žinai kiek šeimininkių triūsia prie tokio vaišių paruošimo? tikriausiai visa armija!

Jurate Nair rašė...

Egle, tikrai, pagal tradicija indai turi nukrauti stala gausiau, nei tikrai zino, kad bus imanoma suvalgyti, nes kitaip bus negrazu pries svecius ;o) Aisku, dabar jau paparasciau i tai yra ziurima ir tik labai tradicinese seimose ar per dideles sventes taip daroma :o) Ir tas raginimas dar isideti, dar pakartoti grynai kaip Lietuvoje :o)

Sparnuoti, nezinau, kur tiek telpa, bet as esu pastovus draugisku pasiepimu taikynis, kad "nieko nevalgau", nors jau stengiuosi is paskutiniuju ;o) Galiausiai nuspredziau, kad velniop, seimininkei mano pastangos vis tiek neitinka, o man tik kilogramai limpa ;o) O del seimininkiu skaiciaus tai priklauso... vyro mociute pati viena nerealias vaises pagamina, pagalbininke turi tik kai kuriems dalykams supjaustyti, nes jai reikia saugotis neisipjauti netycia. Daug pasiturinciu seimu turi vireja namie, tada seimininke tik nurodymus duoda, kartais ka nors ir pati dar pagamina.