Kepta skumbrė su garstyčių ir kalendros masala

MB labai skaniai kepa žuvytę, tai yra jo "arkliukas". Tad šį kartą pristatau jo sukurtą receptą, o aš buvau tiktai sous chef ir metraštininkė. Pirmą kartą pabandėm padaryti šią masalą su garstyčių sėklomis ir tai, manau, taps vienu mūsų mėgstamiausių variantų. Vos paragavus, pasijaučia šiek tiek malonios ugnelės, tačiau paskui pasirodo, kad visai nėra aštru ir netgi šiek tiek saldu, o kalendra priduoda šviežumo. Apskrudusi skurelė tampa traški, tačiau mėsytė išlieka vis dar sultinga.

Reikės:

4 nedidelių skumbrių (apie 750 gr)
aliejaus kepimui
citrinos pagardinimui

Kalendros ir garstyčių masala

12 pipirų grūdelių
3 v.š. juodųjų garstyčių sėklų
3 žaliųjų čili pipirų (arba pagal skonį)
2 v.š. acto
2 pilnų saujų šviežios kalendros
druskos pagal skonį


Gaminam:

Pirmiausia su maisto smulkintuvu sumalam pipirus ir garstyčių sėklas. Tada sudedam stambiai papjaustytą kalendrą, čili pipirus, actą ir druską ir pamalam iki vientisos masės. Gali tekti įpilti šiek tiek vandens. Su šia masala įtriname ir prikemšame išvalytas skumbres ir paliekame pasimarinuoti bent 45 minutes ar valandžiukę.

Įkaitiname aliejaus keptuvėje, sudedame skumbres, uždengiame (gausiai taškosi) ir pirmąją pusę pakepame apie 5 minutes. Apverčiame ir antrąją pusę pakepame apie 3 minutes.

Patiekiame su citrinos gabalėlių ir kimbam su pirščiukais! :o) Skanumėlis! Tiesa, mums šiek tiek atliko masalos ir buvo labai skanu valgant į ją padažyti.

Skanaus!

Pieno sūris su žirneliais - "Mattar Paneer"

Ilgą laiką ignoravau gana svarbų ingredientą indiškoje virtuvėje - PANEER, mūsų "saldau pieno sūrio" brolį. Beje, "mattar" reiškia žirniai. Kažkaip retai tenka namie vegetariškų patiekalų gaminti, nes ir taip dažnai jų tenka valgyti, kai net nėra pasirinkimo. Tad namie dažniau kompensuojame su mėsyte :o) Šiandien pagaminau ne tiktai vieną mėgstamų, bet ir lengvesnių/greitesnių bei sveikesnių paneer patiekalų, nes be jokių grietinėlių ir sviestukų. Nors velniškai skanūs ir tie riebesni - pagaminsiu ir pasidalinsiu :o)

Gaminam iš:

250 gramų paneer/saldaus pieno sūrio
2 vidutinių svogūnų
4 pomidorų, jei mažesni
1+ puodelis šviežių arba šaldytų žirnelių
4 česnako skiltelių*
2 cm imbiero gabalėlio
2 a.š. maltos kalendros
1 a.š. maltos garam masalos
1/2 a.š. malto kumino
1/2 a.š. maltos ciberžolės
1/2 - 1 a.š. maltų raudonųjų pipirų (arba pagal skonį)
druskos ir maltų pipirų pagal skonį
šviežios kalendros garniravimui (nebūtina)

*Pastebėjimas: česnako skiltelės yra daug mažesnės Indijoje, nei Lietuvoje, todėl mano nurodytas kiekis gali būti netikslus. Reikės maždaug vieno a.š. smulkinto česnako.

1. Pirmiausia supjaustome sūrį vidutinio dydžio gabalėliais, įkaitiname šiek tiek aliejaus keptuvėje ir apkepiname gabalėlius, kol jis švelniai gelsvai paruduos. Per ilgai nekepinam, jei nenorim valgyti trintukų :o)

2. Susmulkinam česnaką ir imbierą, kubeliais supjaustom pomidorus ir svogūnus.

3. Įkaitiname šiek tiek aliejaus didelėje keptuvėje arba puode su storesniu dugnu ir ant stiprios ugnies pradedam kepinti svogūnus. Vis pamaišom, kad jie nepradėtų degti ir taip kepam, kol jie visai suminkštės ir taps permatomi.

4. Toliau sudedam česnaką ir imbierą ir maišydami pakepinam apie minutėlę. Sudedam maltus prieskonius, gerai išmaišom ir sausai pakepam dar minutėlę, kad visi skoniai gerai susimaišytų.

5. Sudedam pomidorus, pamaišom ir kepam kol pomidorai visai suminkštės. Šį kartą pasitaikė kietesni, tad teko kepti geras 8-10 minutes. Šiame etape turime du pasirinkimus: palikti taip, kaip yra, jei mėgstate daržovių gabalėlius ARBA susmulkinti su el. smulkintuvu, jei norėtumėt vientisesnio padažo. Aš pasirenku pirmąjį variantą.

6. Sudedam žirnelius ir įpilam vieną stiklinę vandens. Pagardinam druska ir pipirais, palaukiam kol užvirs, primažinam ugnį, uždengiam ir paverdam, kol išvirs žirniai, o vanduo nuvirs ir padažas sutirštės.

7. Sudedam apkeptus paneer gabalėlius, pamaišom, uždengiam ir leidžiam dar šiek tiek pastovėti.

8. Prieš pat patiekiant, galima pagarniruoti su šviežia kalendra, tačiau nebūtina.

Skanaus!

Kahwa - Kašmiro žalioji arbata

Kahwa - tai ko gero mano mėgstamiausia arbata, atrasta Indijoje. Pirmąjį kartą jos teko ragauti mažoje rankdarbių parduotuvėlėje Keralos kalnuose vykstant intensyvioms deryboms dėl pašminos skarų. Parduotuvėlės savininkai buvo iš Kašmiro, tad derybos buvo sunkios, bet pabaigoje bent jau gavau jų arbatos receptą :o) Antrąjį kartą, su šia arbata užbaigėme nuostabius pietus Kašmiro restoranėlyje Mumbajuje. Pastatė ant stalo "samovarą", kuriame yra tradiciškai gaminama khawa, ir iš jo pilstėmės arbatą į stiklinius puodelius. Pirmiausia į akį krenta nuostabi auksinė arbatos spalva, o paragavus sušildo ir užburia švelnus cinamono su šafranu skonis.

Vienam dideliam puodeliui reikės:
1 nepilno a.š. kahwa arbatžolių arba kitos rūšies žaliosios arbatos
1 kardamono ankšties (kas ir kaip? spausti čia)
1 (~2 cm) cinamono lazdelės
1-2 migdolų
keletos "plaukelių" šafrano (nebūtina)
cukraus pagal skonį


Kahwa yra gana švelnaus skonio žalioji arbata, tad geriausiai tinka pakeisti silpnesniomis arbatžolėmis. Pirmiausia, su peiliuku prapjauname kardamono ankšties žievelę ir išimame smulkias juodas sėklytes. Su prieskonių trintuvu susmulkiname cinamoną ir kardamono sėklas. Užviriname vandenį ir sudedame arbatžoles, cinamoną, kardamono sėklas bei žieveles ir šafraną. Tradiciškai cukrus irgi yra dedamas šiame etape. Paverdame apie 5 minutes. Supilame į puodelį perkošdami per sietelį ir suberiame susmulkintus migdolus. Geriame, svajojame ir pabaigoje sugriaužiame migdolų gabalėlius :o)

Šviežių laimo sulčių gėrimas

Karšta! +37 C laipsniai ir dar 80% drėgmės... Ne kvėpuoju, o geriu orą... Nekyla rankos kažką virti, o ir dar neįtikėjau, kad niekas taip neatgaivina karštą dieną, kaip garuojanti arbata, tad gelbėjuosi vien tik gaivinančiu šviežių laimo sulčių gėrimu! Tačiau nusprendžiau apie jį parašyti ne vien tik todėl, kad šiandien žiauriai tingiu ką nors daugiau daryti... Bet ir dėl to, kad šis paprastas gėrimas yra dar ir naudingas sveikatai.

Fresh Lime Juice - ko gero, vienas populiariausių gaiviųjų gėrimų Indijoje. Beje, ir "saugus" turistams, tik prašykite su mineraliniu vandeniu vietoj vandens. Egzistuoja trys pagrindiniai variantai: saldus, sūrus, bei saldus IR sūrus. Pastarasis yra mano mėgstamiausias. Kai gaminu jį pati, visada dar įdedu imbiero gabalėlių. Beje, nesu labai didelė subtilių skonių mėgėja, t.y. jei patiekalas yra su česnaku, tai noriu daug česnako, jei su imbieru - noriu, kad aiškiai jaustųsi imbieras. Todėl ir laimo sulčių ir imbiero nepagailiu ir proporcijos keisis pagal skonį.

Vienai didelei stiklinei gėrimo reikia:

1 laimo
1-2 a.š. cukraus
žiupsnelio druskos
mažo gabalėlio imbiero šaknies
vandens


Į stiklinę išspaudžiam laimo sultis, įberiame vieną šaukštelį su kaupu cukraus (geriau smulkaus) ir maišome, kol cukrus ištirps - pamaišome, įpilame šiek tiek vandens, pamaišome ir galiausiai, supilame likusį vandenį. Įberiame žiupsnelį druskos ir sudedame plonomis juostelėmis supjaustytą imbierą. Paragaujame ir jei trūksta saldumo, įmaišome daugiau cukraus. Prieš patiekiant, atvėsiname šaldytuve.

Savaitgaliais pasigaminu didelį ąsotį visai dienai! Beje, labai gyvenimą palengvina iš anksto pasigamintas cukraus sirupas (stiklinė cukraus ištirpinta stiklinėje verdančio vandens).

Šis gėrimas ne tiktai atgaivina karštą dieną, bet ir labai sveika apsirgus: peršalus ar sustreikavus virškinimui. Imbieras, kaip žinia, skatina virškinimą, malšina pykinimą bei skrandžio skausmus ir apskritai tonizuoja; laimas - vit. C; druska - kompensuoja, ką išprakaituojame; o cukrus suteikia energijos, aišku, vartoti saikingai.

Vermišelių saldus patiekalas - Semiya payasam

Payasam (kilęs iš Sanskrito žodžio, reiškiančio "nektaras") yra neatskiriama Keralos kultūros dalis. Nei vieni šventiniai pietūs ar vakarienė nebus baigti be payasam saldaus patiekalo. Yra keletas šio patiekalo variantų: su ryžiais, vermišeliais (mal. klb. "semiya"), manų kruopom ar lęšiais; su pienu ar kokoso pienu; su riešutais, razinomis, bananais, mango vaisiumi, ananasu, stambiuoju duonvaisiu (angl. jackfruit). Beje, tas pats patiekalas šiaurės Indijoje yra vadinamas Kheer. Šį kartą pasinaudojau Ranjit mamos receptu, kuris buvo pateiktas labai apytiksliai, tačiau rezultate gavosi pats tikriausias Keralos payasam, ar bent jau taip vietinis sakė :o)

Reikės:

100 g pačių smulkiausių vermišelių (galima pakeisti "angel hair" makaronais, jei jie smulkesni, nei lietuviški vermišeliai)
~1 l pieno
~1 indelio saldaus kondensuoto pieno
sauja anakardžių riešutų
5 kardamono sėklų (kas ir kaip? spausti čia)
3-4 šaukštai ghee/sviesto
cukraus (jei reikės daugiau saldumo)
sauja razinų (nebūtina)
8-10 šafrano "plaukelių" (nebūtina)

1. Puode su storesniu dugnu užkaitiname apie 700 ml pieno, kurį reikės šiek tiek nuvirti (~20-30%), tačiau ne tiek daug kaip Malpua receptui. Karts nuo karto pamaišome ir nugraibome plėvelę nuo paviršiaus. Pienas taps vos tirštesnis ir gelsvas.

2. Kol verda pienas, didelėje keptuvėje įkaitiname apie 2 šaukštus ghee/sviesto. Aliejus netinka, nes priduos nemalonaus skonio patiekalui. Sulaužome vermišelius ir maišydami ir vartydami apkepame juos svieste, kol jie gerai apskrus ir paruduos. Jei nebus paskrudinti, vermišeliai prisigers per daug pieno ir "išpamps".

3. Toliau viename šaukšte sviesto apkepiname anakardžių riešutus. Čia skonio reikalas, kiek norite juos apskrudinti. Jei naudosite razinas, jas taip pat apkepinkite kartu su anakardžių riešutais, tik įdėkite porą minučių vėliau. Aš razinų labai ištikimai nemėgstu :o)

4. Kai pienas nuvirs, sudedame apskrudintus vermišelius ir paverdame juos piene apie 5 minutes arba kol jie suminkštės. Tada įmaišome saldaus kondensuoto pieno ir paragaujame ar užtenka saldumo. Šioje vietoje mes šiek tiek susiginčijome su Ranjit, nes man saldumo buvo daugiau negu reikia, o jis norėjo įdėti daugiau cukraus :o) Faktas, kad indai mėgsta be galo saldžius saldumynus. Manau, kad lietuviškam skoniui neprireiks nei pilno indelio kondensuoto pieno, tad įmaišykite dali, paragaukite, įdėkite daugiau, jei reikia. Jei payasam pasidaro per tirštas, įpilkite dar šiek tiek pieno arba vandens. Nuimame puodą nuo ugnies.

5. Išlukštename apie 5 kardamono ankštis ir išimame sėklas. Žieveles galima vėliau panaudoti verdant arbatą. Sutriname kardamono sėklas su prieskonių trintuve ir įmaišome į payasam.

6. Jei naudosite šafraną, pirmiausia jį pamerkite į šlakelį šilto pieno ir įmaišykite į payasam.

7. Galiausiai suberiame anakardžių riešutus ir razinas. Galima patiekti šiltą arba atvėsintą šaldytuve. Skanaus!

Skanaus!