Apkeptos vištienos troškinys su kokoso pienu

Mano vyro šeima yra kilusi iš Keralos valstijos. Tai nepaprasto grožio ir visada žaliuojanti pietinė valstija vakarinėje Indijos pakrantėje. Jos krantus skalauja Arabijos jūra ir, dėl dviejų kasmetinių musono sezonų, didžiąją dalį jos ploto dengia tankios kokoso palmių plantacijos. Dėl to visos kokoso riešuto dalys tradiciškai buvo naudojamos ne tik maisto ruošime, bet ir buityje. Pavyzdžiui, paviršutinis sluoksnis naudojamas matracams kimšti bei virvėms vyti, iš kiauto budavo gaminami vienkartiniai šaukštai, bliūdeliai maisto patiekimui bei dantų šveitikliai, o iš lapų – liežuvio valymo šepetėliai. Taip pat šioje valstijoje yra auginami įvairiausi prieskoniai: kardamonas, gvazdikėliai, pipirai, vanilė, cinamonas, žvaigždinis anyžius ir t.t.

Aš kiekvieną savaitę laukiu sekmadienio, nes sekmadieniais mes tradiciškai važiuojame valgyti pietų pas mano vyro močiutę, kuri yra puiki kulinarė. Nors ji galėtų pagaminti patiekalą iš bet kurio pasaulio krašto, ji mus lepina Keralos virtuvės vaišėmis, nes gyvenant Maharaštoje mums šių patiekalų tenka retai ragauti. Tai daugiau nei pietūs - skoniai ir kvapai mus tarsi perkelia iš šito triukšmingo ir dulkino didmiesčio į egzotišką ir ramią Keralą. Todėl nenuostabu, kad nusprendžiau pradėti savo blog‘ą būtent nuo šios virtuvės valgių norėdama pasidalinti gardžiomis jos paslaptimis.


Šios dienos patiekalas yra apkeptos vištienos troškinys su kokoso pienu (thengapal chertha varutha kozhi kari (malajalių klb.)) iš receptų knygos „Essential Kerala Cookbook“ (aut. Vijayan Kannampilly). Tai yra Keralos musulmoniškos bendruomenės patiekalas. Jam reikės:

500 g vištienos
2 vidutinio dydžio svogūnų
2 vidutinio dydžio bulvių
1 puodelio kokoso pieno
1-2 šaukštelių druskos
3-6 aštriųjų žaliųjų pipirų (čilių) – pagal skonį
sauja kvapiosios murėjos ("curry") lapelių (galima praleisti, jei neturite) (kas ir kaip? spausti čia)

Marinatui reikės:

8 laiškinių svogūnų
6 česnako skiltelių
3 gvazdikėlių
2 cinamono lazdelių (8 cm) – galima pakeisti maltu cinamonu
20 pipirų
2 šaukštelių aguonų
1 šaukštelio maltų kalendros sėklų
1 šaukštelio maltos ciberžolės
½-1 šaukštelio maltų raudonųjų čili arba džiovintų raudonųjų čilių – pagal skonį

1. Supjaustome vištieną vidutinio dydžio gabaliukais (5-10 cm).

2. Į maisto smulkintuvą dedame: pasmulkintus laiškinius svogūnus, česnako skilteles, aguonas, kalendrą, ciberžolę ir čili (čili galima praleisti, jei nenorima, kad būtų l. aštru), sutrintus gvazdikėlius, pipirus ir cinamoną, bei ¼ stiklinės vandens.

3. Visą tai susmulkiname iki vientisos žalios masės, kuri labai gaiviai kvepia nuo šviežių laiškinių svogūnų.

4. Šią masę įtriname į vištieną ir pamarinuojame apie pusvalandį.

5. Tuo metu supjaustome svogūnus ir bulves plonomis juostelėmis.

6. Įkaitiname porą šaukštelių aliejaus ir pradedame kepinti bulves. Kai bulvės pradeda minkštėti, įdedame svogūnus ir kepiname maišant kol bulvės taps minkštos, o svogūnai - permatomi.

7. Kitame puode užviriname kokoso pieną praskiestą ½-1 stikline vandens (jei kokoso pienas yra labai skystas, galima naudoti jo dvi stiklines ir neskiesti vandeniu). Pagardiname 1-2 šaukšteliais druskos (pagal skonį) ir sudedame vištienos gabaliukus su visu marinatu. Šiuo metu išsiskiria švelnus česnako aromatas! Paverdame apie 10 minučių ant silpnos ugnies.

8. Tada įdedame 3-6 nesmulkitus, o tiktai išilgai įpjautus žaliuosius čili pipirus (kiekis priklausys pagal skonį ir pipirų aštrumą), bei kvapiosios murėjos lapelius. Kvapiosios murėjos leplių yra sunku įsigyti ne Indijoje, tačiau patiekalas bus skanus ir be jų! Paverdame ant stipresnės ugnies, kol padažas sutirštės.

9. Keptuvėje įkaitiname apie 2-3 šaukštelius aliejaus (tradiciškai yra naudojamas išgrynintas sviestas – ghee) ir sudedame iš padažo išimtus vištienos gabaliukus. Juos gerai apkepiname ant stiprios ugnies, kad odelė apskrustu.

10. Sudedame į kepinamą vištieną bulves ir svogūnus bei padažą, gerai išmaišome, pagardiname šviežia smulkinta kalendra ir galime patiekti ant stalo.


11. Valgome su ryžiais arba duona.

Man iki šiol nebuvo tekę valgyti žalio kario, kurio pagrindas butu ne kalendra, o laiškiniai svogūnai. Troškinys buvo labai įdomus, o svogūnų skonį sušvelnina kokoso pienas. Iš ties gardu!

Nebijokite pagaminti daugiau, nes kitą dieną šis troškinys buvo dar skanesnis.