2009-03-29

Vermišelių saldus patiekalas - Semiya payasam


Payasam (kilęs iš Sanskrito žodžio, reiškiančio "nektaras") yra neatskiriama Keralos kultūros dalis. Nei vieni šventiniai pietūs ar vakarienė nebus baigti be payasam saldaus patiekalo. Yra keletas šio patiekalo variantų: su ryžiais, vermišeliais (mal. klb. "semiya"), manų kruopom ar lęšiais; su pienu ar kokoso pienu; su riešutais, razinomis, bananais, mango vaisiumi, ananasu, stambiuoju duonvaisiu (angl. jackfruit). Beje, tas pats patiekalas šiaurės Indijoje yra vadinamas Kheer. Šį kartą pasinaudojau Ranjit mamos receptu, kuris buvo pateiktas labai apytiksliai, tačiau rezultate gavosi pats tikriausias Keralos payasam, ar bent jau taip vietinis sakė :o)

Reikės:

100 g pačių smulkiausių vermišelių (galima pakeisti "angel hair" makaronais, jei jie smulkesni, nei lietuviški vermišeliai)
~1 l pieno
~1 indelio saldaus kondensuoto pieno
sauja anakardžių riešutų
5 kardamono sėklų (kas ir kaip? spausti čia)
3-4 šaukštai ghee/sviesto
cukraus (jei reikės daugiau saldumo)
sauja razinų (nebūtina)
8-10 šafrano "plaukelių" (nebūtina)

1. Puode su storesniu dugnu užkaitiname apie 700 ml pieno, kurį reikės šiek tiek nuvirti (~20-30%), tačiau ne tiek daug kaip Malpua receptui. Karts nuo karto pamaišome ir nugraibome plėvelę nuo paviršiaus. Pienas taps vos tirštesnis ir gelsvas.

2. Kol verda pienas, didelėje keptuvėje įkaitiname apie 2 šaukštus ghee/sviesto. Aliejus netinka, nes priduos nemalonaus skonio patiekalui. Sulaužome vermišelius ir maišydami ir vartydami apkepame juos svieste, kol jie gerai apskrus ir paruduos. Jei nebus paskrudinti, vermišeliai prisigers per daug pieno ir "išpamps".

3. Toliau viename šaukšte sviesto apkepiname anakardžių riešutus. Čia skonio reikalas, kiek norite juos apskrudinti. Jei naudosite razinas, jas taip pat apkepinkite kartu su anakardžių riešutais, tik įdėkite porą minučių vėliau. Aš razinų labai ištikimai nemėgstu :o)

4. Kai pienas nuvirs, sudedame apskrudintus vermišelius ir paverdame juos piene apie 5 minutes arba kol jie suminkštės. Tada įmaišome saldaus kondensuoto pieno ir paragaujame ar užtenka saldumo. Šioje vietoje mes šiek tiek susiginčijome su Ranjit, nes man saldumo buvo daugiau negu reikia, o jis norėjo įdėti daugiau cukraus :o) Faktas, kad indai mėgsta be galo saldžius saldumynus. Manau, kad lietuviškam skoniui neprireiks nei pilno indelio kondensuoto pieno, tad įmaišykite dali, paragaukite, įdėkite daugiau, jei reikia. Jei payasam pasidaro per tirštas, įpilkite dar šiek tiek pieno arba vandens. Nuimame puodą nuo ugnies.

5. Išlukštename apie 5 kardamono ankštis ir išimame sėklas. Žieveles galima vėliau panaudoti verdant arbatą. Sutriname kardamono sėklas su prieskonių trintuve ir įmaišome į payasam.

6. Jei naudosite šafraną, pirmiausia jį pamerkite į šlakelį šilto pieno ir įmaišykite į payasam.

7. Galiausiai suberiame anakardžių riešutus ir razinas. Galima patiekti šiltą arba atvėsintą šaldytuve. Skanaus!

Skanaus!

10 komentarų:

Bri rašė...

Labai įspūdingai atrodo :) Ir gražiai "nupaveiksluota" :)

Egle rašė...

Kaip įdooomu... Ir jaučiu kaip saldu :)
Ir tikiu, kad be galo skanu.

Jurate rašė...

Bri - Ačiū :o)

Egle - Iš tiesų saldu ir net abejojau ar šį receptą skelbti. Bet kad jis čia toks svarbus tradicinis, tai bent jau vardan pažinimo parašiau. Man visada reikia pertraukos po tokių saldumynų. Kardamono ir pieno kombinacija visada vėl iš naujo sugundo :o)

Egle rašė...

Kad kardamonas - gėris, tai net nedrįstu ginčytis :) Ir man jis puikiai dera saldžiuose gamminiuose ar šiaip greituose desertuos, pvz lassi su kardamonu ir šafranu... Nu ar gali būti geriau? Šiaip tai nors tikrai nesu saldumynų maniakė (maniškis irgi), bet tikrai manau ateis laikas išbandymui šiam receptui.

Beje, gal turi kokį gerą receptą Chai arbatai ar šiaip kokiai indiškai arbatai? :)

Jurate rašė...

Egle - žinoma, kad turiu :o) Šiek tiek bijau jau prisižadėti, nes ką pažadu to nepadarau šiomis dienomis... Tai garsiai nesakysiu, bet pasistengsiu :o)

Dautartė rašė...

Jei tik mano Močiutė žinotų, kad prieš daugiau nei dvidešimt metų mažame, miškuose paslėptame lietuviškame kaime vakarienei gamindavo beveik indišką patiekalą... Apsijuoktų! ;)
O panaši sriubytė yra vienas iš mano vaikystės skonių... Tik žinoma joje nebuvo jokio šafrano ar kardamono (Močiutė net nežinotų, kas tai yra), kondensuoto pieno irgi nebuvo, užtat šviežio naminio sviesto buvo gana daug – sriubytė buvo beveik geltona, ir cukraus nepagailėdavo, kartais įberdavo vanilinio, o vietoj riešutų dažniausiai būdavo džiovinti obuoliai arba iš viso nieko...
Ačiū, Jūrate, už vaikystės priminimą :)

Jurate rašė...

Dautarte - labai idomu! O tas receptas buvo tavo mociutes firminis, ar tradicinis toje vietoveje?

Egle rašė...

Tai ir nepazadek :) Aš lauksiu bet kokiu atveju ir bet kada. Man nėra skubu :)

Anonimiškas rašė...

kiek porcijų gaunas?

Jurate rašė...

Tai labai priklausys nuo valgytoju ir ju apetito. As dariau 7 zmonem, kurie labai megsta payasam, tai buvo kaip tik, be likuciu :o)