Vermišelių saldus patiekalas - Semiya payasam

Payasam (kilęs iš Sanskrito žodžio, reiškiančio "nektaras") yra neatskiriama Keralos kultūros dalis. Nei vieni šventiniai pietūs ar vakarienė nebus baigti be payasam saldaus patiekalo. Yra keletas šio patiekalo variantų: su ryžiais, vermišeliais (mal. klb. "semiya"), manų kruopom ar lęšiais; su pienu ar kokoso pienu; su riešutais, razinomis, bananais, mango vaisiumi, ananasu, stambiuoju duonvaisiu (angl. jackfruit). Beje, tas pats patiekalas šiaurės Indijoje yra vadinamas Kheer. Šį kartą pasinaudojau Ranjit mamos receptu, kuris buvo pateiktas labai apytiksliai, tačiau rezultate gavosi pats tikriausias Keralos payasam, ar bent jau taip vietinis sakė :o)

Reikės:

100 g pačių smulkiausių vermišelių (galima pakeisti "angel hair" makaronais, jei jie smulkesni, nei lietuviški vermišeliai)
~1 l pieno
~1 indelio saldaus kondensuoto pieno
sauja anakardžių riešutų
5 kardamono sėklų (kas ir kaip? spausti čia)
3-4 šaukštai ghee/sviesto
cukraus (jei reikės daugiau saldumo)
sauja razinų (nebūtina)
8-10 šafrano "plaukelių" (nebūtina)

1. Puode su storesniu dugnu užkaitiname apie 700 ml pieno, kurį reikės šiek tiek nuvirti (~20-30%), tačiau ne tiek daug kaip Malpua receptui. Karts nuo karto pamaišome ir nugraibome plėvelę nuo paviršiaus. Pienas taps vos tirštesnis ir gelsvas.

2. Kol verda pienas, didelėje keptuvėje įkaitiname apie 2 šaukštus ghee/sviesto. Aliejus netinka, nes priduos nemalonaus skonio patiekalui. Sulaužome vermišelius ir maišydami ir vartydami apkepame juos svieste, kol jie gerai apskrus ir paruduos. Jei nebus paskrudinti, vermišeliai prisigers per daug pieno ir "išpamps".

3. Toliau viename šaukšte sviesto apkepiname anakardžių riešutus. Čia skonio reikalas, kiek norite juos apskrudinti. Jei naudosite razinas, jas taip pat apkepinkite kartu su anakardžių riešutais, tik įdėkite porą minučių vėliau. Aš razinų labai ištikimai nemėgstu :o)

4. Kai pienas nuvirs, sudedame apskrudintus vermišelius ir paverdame juos piene apie 5 minutes arba kol jie suminkštės. Tada įmaišome saldaus kondensuoto pieno ir paragaujame ar užtenka saldumo. Šioje vietoje mes šiek tiek susiginčijome su Ranjit, nes man saldumo buvo daugiau negu reikia, o jis norėjo įdėti daugiau cukraus :o) Faktas, kad indai mėgsta be galo saldžius saldumynus. Manau, kad lietuviškam skoniui neprireiks nei pilno indelio kondensuoto pieno, tad įmaišykite dali, paragaukite, įdėkite daugiau, jei reikia. Jei payasam pasidaro per tirštas, įpilkite dar šiek tiek pieno arba vandens. Nuimame puodą nuo ugnies.

5. Išlukštename apie 5 kardamono ankštis ir išimame sėklas. Žieveles galima vėliau panaudoti verdant arbatą. Sutriname kardamono sėklas su prieskonių trintuve ir įmaišome į payasam.

6. Jei naudosite šafraną, pirmiausia jį pamerkite į šlakelį šilto pieno ir įmaišykite į payasam.

7. Galiausiai suberiame anakardžių riešutus ir razinas. Galima patiekti šiltą arba atvėsintą šaldytuve. Skanaus!

Skanaus!

Avienos pjausniai marinuoti jogurte

Tai avienos pjausniai marinuoti jogurte ir virti su šviežia masala, vėlgi pagal Sanjeev Kapoor. Šiam receptui taip pat galima naudoti veršieną ar kiaulieną. Šį patiekalą yra geriausia gaminti greitpuodyje, nes ne tiktai bus daug greičiau, bet ir mėsytė bus daug minkštesnė. Beje, greitpuodį vertą turėti ne tik tokiems patiekalams, bet labai greitai su juo išvirsite ir burokėlius, ir pupeles, ir t.t. Jei greitpuodžio neturite, galima gaminti paprastame puode su storesniu dugnu ir ilgai virti ant silpnos ugnies, kol aviena suminkštės.

500 gr avienos pjausniukų su kauliukais (arba veršienos)
3 v.š. natūralaus jogurto
1 a.š. maltos ciberžolės
druskos pagal skonį
2-3 vidutinio dydžio svogūnų
~1 a.š. maltų raudonųjų čili pipirų (arba pagal norimą aštrumą)
1 a.š. maltos garam masalos
1 v.š. citrinos sulčių
2 v.š. aliejaus kepimui
šviežios kalendros garniravimui

Masalai:

1 vidutinio dydžio svogūno
8-10 česnako skiltelių
2-3 žaliųjų čili pipirų (arba paga norimą aštrumą)
1/4 puodelio šviežios kalendros

1. Nuplauname ir nusausiname avienos pjausniukus ir sumaišome su jogurtu, malta ciberžole ir žiupsneliu druskos. Leidžiame bent vieną valandą pasimarinuoti šaldytuve.

2. Tuo tarpu pasiruošiame masalą. Čili pipirų aštrumas nėra pats pastoviausias dalykas pasaulyje, todėl jų naudokite savo nuožiūra. Pasmulkiname svogūnus, česnaką, čili pipirus ir kalendrą, įkaitiname šiek tiek aliejaus ir visą tai lengvai pakepame apie 3 minutes ant vidutinės ugnies. Palaukiame kol atvės, įpilame šiek tiek vandens ir sumalame su maisto smulkintuvu, kol gausime vientisą masę (tokį štai indiška pesto :o)).


3. Kai jau laikas pradėti gaminti mėsytę, susmulkiname svogūnus. Greitpuodyje įkaitiname apie 2 šaukštus aliejaus ir apkepiname svogūnus tik kol jie suminkštės. Sudedame mūsų pasigamintą masalą ir pakepiname apie 2 minutes. Toliau, sudedame avienos pjausnius bei raudonuosius maltus čili pipirus. Gerai išmaišome ir pakepiname porą minučių, kol išsiskirs riebalai.

4. Įpilame vieną puodelį vandens, įberiame šie tiek druskos, uždengiame puodą, primažiname liepsną ir paliekame virti iki 5 "šnypštimų" (garų išsiveržimų). Tai užtruks neilgiau 10 minučių.


5. Nuimame nuo ugnies ir palaukiame kol spaudimas puode atslėgs. Atsargiai nuimame dangtį ir dar paverdame ant vidutinės ugnies atidengtame puode, kol vanduo nuvirs ir padažas sutirštės (dar apie 10 minučių).

6. Suberiame maltą garam masalą ir supilame citrinos sultis, gerai išmaišome. Prieš pat patiekiant, pagardiname su šviežia kalendra.

Paragavau - BUM skonio ataka! :o) Iš tikrųjų labai gardus patiekalas, nors ir pati tai sakau. Betgi ne save giriu, o Sanjeev Kapoor receptą!

Skanaus!

Geltonųjų lęšių sriuba - Dal shorba

Tai pati elementariausia lęšių sriuba, tačiau tokia sušildanti ir pasotinanti. Lęšiai yra puikus baltymų šaltinis, tad ir yra labai sveika. O pagaminti labai lengva! Šiai sriubai yra naudojami geltonieji lęšiai vadinami moong arba mung dal. Tai yra nuluptos ir perskeltos taip vadinamos Spindulinės pupuolės (žaliosios pupelės).


Gaminau pagal Sanjeev Kapoor receptą. Reikėjo:

1/2 puodelio moong lęšių (moong dal)
4-5 puodelių vandens
1 vidutinio svogūno
2-3 česnako skiltelių
1/2 a.š. maltos ciberžolės
mažo gabalėlio imbiero (apie 2 cm)
1-2 žaliųjų čili pipirų (pagal norimą aštrumą)
1 a.š. kumino (indiško kmyno)
1-2 v.š. sviesto
druskos pagal skonį
1 v.š. laimo/citrinos sulčių
sauja šviežios kalendros

1. Susmulkiname svogūną, česnaką ir imbierą. Jei nemėgstate labai aštriai, čili pipirus perpjaukite pusiau ir išimkite sėklas. Dėkite į puodą visas nesmulkintas puseles ir prieš patiekiant sriubą, jas išimkite.

2. Puode įkaitiname šlakelį aliejaus ir apkepiname svogūnus. Kai jie pasidarys permatomi, įdedame česnaką ir imbierą ir dar šiek tiek pakepiname nepamirštant pamaišyti. Galiausiai įdedame maltos ciberžolės ir gerai sumaišome.

3. Suberiame moong lęšius ir supilame vandenį. Vandens iš pradžių gali pasirodyti daugoka, tačiau jo nemažai nuvirs, o lęšiai išbrinks. Užverdame ir primažiname liepsną, įberiame druskos pagal skonį ir sudedame čili pipirus. Karts nuo karto nepamirštame pamaišyti, nes kitaip ant dugno nusėdę lęšiai prisvils. Keletą kartų nugraibome ant paviršiaus susidariusią putelę. Vėliau gali tekti įpilti dar šiek tiek vandens. Verdame kol lęšiai visai suminkštės (apie 30 - 45 min).

4. Jei mėgstate trintas sriubas, išvirus lęšiams juos galima pertrinti. Aš mėgstu netrintas sriubas, todėl šį žingsnį praleidau.

5. Užbaigiamajam akcentui - užkaitiname svietą, kol jis pradedą burbuliuoti, tačiau dar nepradeda degti ir suberiame kuminą. Taip pakepame svietą su kuminu vos keletą sekundžių ir supilame į puodą su sriuba.

6. Įspaudžiame apie valgomąjį šaukštą citrinos sulčių ir prieš pat patiekiant, suberiame susmulkintos šviežios kalendros. Šviežia kalendra kiekvienam patiekalui priduoda gaivumo!

Štai ir viskas! Švelniai jaučiasi apkepintas česnakas, labai gero skonio priduoda paskrudintas kuminas, o šiek tiek citrinos rūgštelės - malonus kontrastas minkštiems lęšiams. Vien skaisčiai geltona ir žalia spalvos suteikia energijos - tikras antidepresantas, kai trūksta saulutės!

Ačiū Sanjeev Kapoor!

Keksiukai pagal Kylie Kwong

Mėgstu žiūrėti Kylie Kwong laidas. Dinamiškos, paprastos, o aromatai atrodo veržiasi per TV ekraną. Ypatingai, kai visokias kinietiškas sriubas gamina... MMMmmmmmm... Deja, daugelio receptų negaliu išbandyti, nes Mumbajuje nei "Chinatown'o", nei pavienių kiniečių/vietnamiečių parduotuvių, kaip Minneapolyje būdavo, nėra.

Kadangi pas mus keksiukų savaitė, prisiruošiau išbandyti jau seniau nusižiūrėtą Kylie Kwong mamos keksiukų su želė receptą. Tiesa, dar perskaičius receptą sužinojau, kad tai yra Australiškas desertas ir bus šiek tiek kitoks, nei įsivaizdavau pamačiusi per TV.

12-ai keksiukų reikės:

1 puodelio verdančio vandens
3/4 puodelio šalto vandens
85 g pakelio aviečių žele
125 g sviesto
1/2 puodelio smulkaus cukraus
1 kiaušinio
1-1/4 puodelio miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1/2 puodelio pieno
1+ puodelio kokoso drožlių
šlakelio vanilės

1. Pirmiausia pasiruošiame aviečių želė, kad ji pradėtų stingti. Sumaišome viena pakelį želė miltelių su puodeliu karšto vandens ir įpilame likusią dalį šalto vandens. Želė supilame į didesnį plokščią indą, uždengiame ir padedame į šaldytuvą. Želė turi būti bepradedanti stingti, bet dar ne kieta, tokia drebučių būsenoje. Mano šaldytuve ji tokia tapo maždaug po vienos valandos. Aš pora kartų ją pamaišiau su šakute, kol keksiukai kepė.

2. Tuo tarpu pradedame kaitinti orkaitę iki 185 C ir išsukame svietą su cukrumi. Cukrus turi būti labai smulkus. Galima paprastą cukrų šiek tiek pamalti su kavamale. Vaikystėje sviestą sukdavau su mediniu šaukštu, o dabar visa tai padarau daug lengviau su mikseriu :o) Kai pasidaro vientisa ir puri masė, įmušame vieną kiaušinį ir toliau paplakame su mikseriu, kol gausime vientisą masę. Toliau dedame kepimo miltelius, prasijotus miltus, pieną, bei vanilę - gerai išmaišome. Ištepame sviestu keksiuku kepimo formeles ir dedame po šaukštą tešlos.

3. Kepame apie 10-15 minučių, kol viršus pradės gelsvai ruduoti, iki 185 C įkaitintoje orkaitėje. Galima atlikti degtuko testą: jei išėmus jis yra sausas, vadinasi keksiukas iškepė. Išimame keksiukus iš formelių ir atvėsiname. Gavosi tokie puručiai, trapučiai, burnoje tirpstantys keksiukai.

4. Kai želė tik pradeda stingti, išimame iš šaldytuvo ir galime pradėti volioti keksiukus. Mikliai pavartome keksiuką inde su želė, dedame i lėkštę su kokoso drožlėmis ir apvoliojame, kol lygiai pasidengs iš visų pusių. Tai pakartojame su likusiai keksiukais.

5. Galima vaišinti(s)!

Gavosi visai įdomus ir lengvas skanėstas prie arbatos. Tik kitą kartą dalį paliksiu neapvoliotu, nes man jie tokie irgi labai skanūs buvo. Dar neapsisprendžiau, kokie jie man labiau patiko :o)

Kaip perskelti kokoso riešutą

Kokoso riešuto "sudorojimas" nėra pati trumpiausia ir lengviausia užduotis, bet jo skonis yra vertas pastangų! Yra puikus tinklapis, kuris taip ir vadinasi "How to open a coconut", kuriame nuodugniai paaiškinamas kiekvienas žingsnis su iliustracijomis. O kam praverstų vertimas, viskas yra maždaug taip (nuotraukos pasiskolintos iš: http://www.howtoopenacoconut.com/):

Viskas ko reikės yra senas rankšluostis, plaktukas, didelis vinis, stiklinė ir mažas, bet tvirtesnis peilis.


Vienoje kokoso riešuto pusėje bus štai tokios kelios "akys" - tai minkščiausia kevalo dalis.


Naudodami plaktuką ir vinį padarykite kelias skylutes.


Apverstą kokoso riešutą pastatykite į stiklinę ir palaukite, kol išbėgs kokoso vanduo. Jei vanduo nenori išbėgti, gali tekti pramušti dar vieną skylutę kitoje riešuto pusėje.


Suvyniokite riešutą į seną rankšluostį ir padėkite ant kieto pagrindo (pvz., grindų vonioje).


Stipriai, labai stipriai vožtelėkite plaktuku per kokoso riešutą. Kartais pavyksta iš pirmojo karto, kartais iš pradžių atrodo, kad nieko čia nebus ir staiga, beveik jau praradus viltį, jis paima ir suskyla. Čia taip bent jau man, silpnai mergiotei, būdavo ;o) Jei ant kevalo matosi tarsi sujungimas ar griovelis, galima bandyti perskelti kokoso riešutą su plonuoju plaktuko galu taikant į tą griovelį. Mano brangiausias taip perskėlė vieną turėdamas tik atsuktuvą, bet manau, kad man taip nepavyktų...


Jei suskils į daugiau mažesnių gabalėlių, bus lengviau išimti valgomąją baltąją riešuto dalį. Patogiausia tai daryti su mažu peiliu. Atsargiai, saugokite pirštukus, nes riešutas yra kietas ir peilis gali išsprūsti. Pjaukite su peiliu kuo arčiau kevalo, šiek tiek paklibinkite, kai kurie gabalėliai tiesiog atšoks nuo kevalo, kitus teks labiau pakrapštyti. Toliau teks nupjauti ploną rudą "odelę".


Šiame etape aš visada sugriaužiu porą gabalėlių iš karto - gardu! Reikalingą receptui dalį susmulkinu su maisto smulkintuvu vis įpildama šiek tiek vandens. Be galo mėgstu troškinius su šviežiu kokosu!


Kokoso riešuto likučiai gali pastovėti šaldytuve apie savaitę. Šaldiklyje galima laikyti 1-3 mėnesius, tačiau jis šiek tiek apdžius ir nebebus toks skanus.

Keralos žuvies troškinys su kokosu

Po paskutinės nesėkmės, nusprendžiau pasitaisyti pateikdama vieną savo mėgstamiausių Ammuma patiekalų - Keralos žuvies troškinį su kokosu. Ammuma reiškia močiutė Keralos malajalių kalboje. Mūsų Ammuma visada yra trykštanti energija, puikios nuotaikos, o jos optimistinio požiūrio į gyvenimą kiekvienam verta pasimokyti. Svečiuojantis jos namuose, nuolatos girdisi jos skambus juokas ir visada įdomu pasiklausyti jos istorijų iš vaikystės Keraloje, bei vėlesnių kelionių po pasaulį. Net ir dabar ji yra aktyvi keliauninkė lankanti gimines išsibarsčiusias po skirtingas Indijos dalis. Nenuostabu, kad jos namuose nuolat lankosi svečiai - giminės bei daugybė draugų.

Nors visi Ammuma pagaminti patiekalai yra tokie skanūs, kad gali pirštelius apsilaižyti, ypatingai mėgstu šį žuvies troškinį. Tai lengvas patiekalas, šiek tiek aštrokas ir su rūgštele - puikus derinys su švelniu kokoso padažu. Išsiklausinėję iki smulkmenų apie šio patiekalo gaminimą, kibome i darbą.

Reikės:

1 kg žuvies supjaustytos riekelėmis (tiks bet kuri mažiau kaulų turinti ir "mėsingesnė" žuvis)
1 vnt. kokoso riešuto
5-7 vnt. džiovintų raudonųjų čili pipirų (kiekis pagal skonį ir pipirų aštrumą)
3-4 vnt. šalot tipo svogūnų (galima pakeisti paprastu svogūnu)
1 vnt. vidutinio neprinokusio mango vaisiaus arba džiovinto tamarindo gabalėlio arba 1 citrinos sulčių (kas ir kaip? spausti čia)
1 a.š. maltos ciberžolės
1-2 vnt. žaliųjų čili pipirų
saujos kvapiosios murėjos lapelių (curry leaves) (nebūtina)
1 a.š. kokoso aliejaus garniravimui (nebūtina)

1. Pirmiausia teks šiek tiek paplušėti perskeliant kokoso riešutą. Žinau, pati Lietuvoje gamindama patyriau. Bet jei net ir man pavyko, tikrai pavyks ir jums! Instrukcijos su nuotraukomis yra čia. Indijoje, riešutą perskelia pats pardavėjas ir tokį štai gražuolį parsinešėm namo.


2. Toliau teks baltąją riešuto dalį iš kiauto iškrapštyti. Tam reikės mažo, bet tvirtesnio peilio. Pjaukite su peiliu kuo arčiau kiauto, atsargiai neįsipjaukite, nes riešutas yra gana kietas ir peilis gali išsprūsti. Šiek tiek paklibinkite peiliu į šonus ir kai kurie gabalėliai tiesiog atšoks nuo kiauto, kitus teks labiau pagramdyti. Sunkiausia yra pradžia, o paskui visai lengvai einasi. Tada teks nupjauti rudą "odelę" ir kokosą susmulkinti maisto smulkintuve. Karts nuo karto, įpilkite šiek tiek vandens ir smulkinkite iki mažų grūdelių, bet ne vientisos masės. Taip aš darydavau Lietuvoje, o dabar mes turim štai tokį labai parankų "aparatą":


3. Atsikvėpkite - sunkiausia dalis baigta! Į maisto smulkintuvą, dedame svogūnus ir džiovintus raudonuosius čili pipirus, įpilame šiek tiek vandens ir pamalame kol gauname vientisą masę.

4. Į čilių ir svogūnų masę, sudedame susmulkintą kokosą, maltą ciberžolę bei tamarindo arba citrinos sultis. Jei naudojate džiovintą tamarindą, mažą jo gabalėlį pamirkykite keliuose šaukštuose vandens ir maigydami tarp pirštų į vandenį išspauskite sultis. Jei gaminate su neprinokusiu mango vaisiumi, šiame etape jo nenaudokite. Įpilame šiek tiek vandens ir pamalame apie vieną minutę (šiame patiekale turi šiek tiek jaustis kokoso grūdeliai).

5. Jei gaminate su neprinokusiu mango vaisiumi, jį nulupkite ir supjaustykite juostelėmis. Taip pat, išilgai perpjauname žaliuosius čili pipirus.

6. Dideliame puode, sumaišome kokoso masę bei apie 2 stiklines vandens. Užverdame ir sudedame žaliuosius čili pipirus, mango, kvapiosios murėjos lapelius bei įberiame druskos pagal skonį.

7. Sumažiname liepsną ir sudedame išvalytą ir riekelėmis supjaustytą žuvį. Uždengiame ir paverdame apie 8-10 minučių, kol žuvis išvirs. Keraloje šis patiekalas yra pabaigoje pagardinamas šlakeliu kokoso aliejaus.

Man skaniausia su paprastais baltais ryžiais ir daug daug padažo! :o)

Vištienos troškinys, kurio neturėtų būti

Kulinarinių nesėkmių rubrikėlė.

Va nutinka kartais taip, kad po ilgos pertraukos pagaliau surandi žmogus laiko ką nors naujo pagaminti, pasitiki stora ir išdidžiai atrodančia receptų knyga, o gaunasi šnipštas. Šiandienos pamoka - jei atidžiau pažiūrėjus, receptas kelia įtarimą, "it must be a šnipštas" :o)

O buvo taip. Pasklidus gandams, kad garsinu indiškos virtuvės paslaptis savo gimtinėje, gavau dovanų labai didelę receptų knygą. Knyga atrodo labai rimtai - be jokių lyrinių ir stilistinių nukrypimų, kažkuo primenanti vadovėlį, ar raganos burtų knygą, kaip filmuose rodo... Susiradau receptą, kuriam šaldytuve turėjau visas sudedamąsias dalis. Iš pirmo žvilgsnio, mums abiems jis atrodė padorus. Pradėjus gaminti, kilo abejonių dėl nurodytų kiekių ir apskritai, kažkas ne taip... Kai kurių prieskonių atrodė ryškiai per mažai, bet va rūgštelei buvo ne tik tamarindas, pomidorai, bet ir laimo sultys (hhhhmmmmmmm), o pipirai dedami tiktai pabaigoje. Bet nusprendžiau nevaizduoti didelės ekspertės - na ką aš dar teišmanau apie n tūkstantmečių gyvuojančios šios virtuvės tradicijas - ir labai pavyzdingai laikiausi visų nurodymų. Galvojau, kad čia turbūt labai nustebins, bus kažkas TOKIO, kažkas naujo :o) Na išvaizda buvo, kaip ir daugelio indiškų troškinių (ne super išvaizdi, o atrodo gražiai tik po to, kai pamilsti indiško maisto skonį), bet skonis tai buvo tikras nesusipratimas - rūgštu, nei kiek ne aštru, o pipirų skonis "žalias". Mes suvalgėm, bet Jums recepto neduosiu. Čia skelbsiu tik tuos receptus, kuriuos galiu rekomenduoti.

Po vienos nesėkmės knygos dar visai nenurašiau, nors jau ji man "po klaustuku". O prie šio recepto padėti du dideli kryžiai, kad per klaidą vėl kada nepagaminčiau :o) Ne, bet kaip taip galima sugadinti tokį elementarų dalyką, kaip vištienos troškinys?! Atrodo, kad autorius net nebūtų išbandęs savo "šedevro", bet jam tiesiog patiko, kaip receptas atrodė :o/

Pabaigoje vakarienės, nuotaiką pakėlė Ranjit pasakymas:

R: "Ingredientai teisingi, tik proporcijos blogos."
Aš: "O kaip tu pataisytum?"
R: "Na aš nedėčiau pomidorų, tamarindo ir laimo sulčių... Na gerai, šiek tiek tamarindo gal ir naudočiau, bet nieko daugiau rūgštaus... Dėčiau daug daug pipirų, bet ne pabaigoje, o pradžioje, kad jie apkeptų... Nedėčiau raudonųjų čili pipirų iš viso, nei maltų, reikia čia žaliųjų šviežių čilių. Na ir šiek tiek daugiau visų kitų prieskonių."

Bet ar tai vis dar būtų tas pats receptas? Toliau planuoju grįžti prie išbandytų ir laiko patikrintų šeimos receptų.